2021 m. vasario 3 d. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje vyko kasmetinė žiemojančių šikšnosparnių apskaita. Suskaičiavę rezultatus norime pasidžiaugti – čia žiemojančių šikšnosparnių gausa išliko gana stabili: 2021 m. iš viso buvo suskaičiuoti 1897 žiemojantys šikšnosparniai,  iš kurių 1280 kūdrinių pelėausių, 590 vandeninių pelėausių , 4 branto/ūsuotieji pelėausiai, 2 europiniai plačiaausiai ir 21 neatpažintu likęs pelėausis. Nuo 2000 m. Aukštųjų Panerių tunelyje vykdomų apskaitų metu fiksuotus gausos pokyčius ir gal net tam tikras tendencijas galite pamatyti šiame grafike:

   Šiuo nepaprastu metu, kai visame pasaulyje stengiamasi sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, tarptautinės aplinkosauginės organizacijos gauna daugybę pranešimų, kad kai kurios bendruomenės ir vyriausybinės institucijos ragina ar net ėmėsi naikinti šikšnosparnius, kaip galimus viruso platintojus.

Atsižvelgdami į šią nerimą keliančią situaciją tarptautinių aplinkosauginių organizacijų – CMS (Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (Bonos konvencija)), EUROBATS (Sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (Londono sutartis)), AEWA (Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo) atstovai, konsultuodamiesi su šikšnosparnių tyrėjais, jūsų apmąstymams pateikia šiuos faktus:

1. Šikšnosparniai nėra COVID-19 viruso platintojai, virusą vieni kitiems perduoda žmonės.
2. Nėra įrodyta, kad šikšnosparniai tiesiogiai užkrėtė žmones COVID-19 virusu. Moksliniai tyrimai atskleidžia tik tikėtinų viruso persikėlimo į žmogaus organizmą įvykių seką, kurios viena iš grandžių galėjo būti šikšnosparniai.
3. Pasaulyje gyvena apie 1400 šikšnosparnių rūšių. Daugelis jų keičiantis gyvenamajai aplinkai prisitaikė prie urbanizuotų vietovių ir, įsikūrę pastatuose, miestų parkuose, soduose ir kitoje panašioje aplinkoje, nekelia nei menkiausios grėsmės savo kaimynams žmonėms.
4. Šikšnosparniai, apdulkindami augalus, platindami sėklas ir suėsdami daugybę vabzdžių, kurių nemaža dalis yra kraujasiurbiai ir žemės ūkio kultūrų kenkėjai, teikia žmonėms milijardais dolerių per metus įvertintą naudą.
5. Daugybė šikšnosparnių rūšių yra pažeidžiamos, o kai kurioms išlikti yra būtina žmonių pagalba. Tarptautiniais susitarimais yra saugomos dešimtys aplinkos pokyčiams ar kitam poveikiui ypač jautrių šikšnosparnių rūšių, tačiau reikia dar daug nuveikti, kad jos išliktų. Šikšnosparnių naikinimas neturės jokio poveikio COVID-19 viruso plitimui, tačiau neigiamai atsilieps šikšnosparnių apsaugos būklei.
6. Panaši situacija jau buvo 2006 m., kai dėl paukščių gripo plitimo buvo raginama naikinti migruojančius paukščius, sausinti jiems svarbias šlapžemes.

Su originaliu kreipimusi galite susipažinti ČIA.

Košicės (Slovakija) mieste iš žiemą nupjauto medžio išgelbėti rudieji nakvišos.

Slovakijos šikšnosparnių apsaugos draugija pranešė, kad Košicės mieste 2020-01-18 pjaunant medžius buvo sužalota dalis medžio ertmėje žiemojusių šikšnosparnių. Apie tai, kad iš pjaunamo medžio išskrido šikšnosparniai draugijos nariams pranešė praeivis. Atvykę šikšnosparnių tyrėjai aptiko 2 jau žuvusius ruduosius nakvišas (Nyctalus noctula), 3 buvo sunkiai sužeisti, o dar 23 pavyko gyvus ištraukti iš kamiene išpuvusios drevės, o dar 7 spėjo išskristi dar pjaunant medį. Tad mieste augusiame medyje žiemojo 35 rudieji nakvišos. Apžiūrėjus gyvūnus buvo nustatyta, kad tai patelės, kurios pavasarį turėjo atsivesti jauniklius…

Europos šikšnosparnių tyrimų ir apsaugos organizacijos, kurias vienija asociacija „BatLife Europe“ 2020-2021 metų šikšnosparniu pasirinko europinį plačiaausį (Barbastella barbastellus).

Europinis plačiaausis. N. Vėlavičienės nuotr.

Šiltais vasaros vakarais siautulingu gyvenimu alsuoja ne tik Vilniaus senamiesčio gatvelės, bet ir miesto pašonėje šimtmečiais amžių skaičiuojantis Dūkštų ąžuolynas. Iš pažiūros ramybe dvelkiantis vienas seniausių natūralių ąžuolynų Lietuvoje net ir saulei nusileidus knibždėte knibžda gyvybe. Mat dieną pailsėję senų medžių paunksmėse į naktinę medžioklę išskrenda šikšnosparniai. Šiemet kartu su jais Dūkštų ąžuolyne nemiega ir gamtininkai.

2019 m. kovo 14 d. Aukštųjų Panerių tunelyje atliekant žiemojančių šikšnosparnių būklės vertinimą buvo aptiktas neįprastos išvaizdos vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii). Šis šikšnosparnis nuo kitų giminaičių skyrėsi  beveik baltu kailiuku, ir ryškiai rausva nosimi. Tačiau ne visiškai baltas, kad būtų galima pavadinti albinosu. 

Juodulys miške – tai karo laikus menantis bunkeris, vienas iš per Lietuvą, Lenkiją, Baltarusiją ir Ukrainą planuotos nutiesti fortifikacinės linijos statinių. Reikšmingu kariniu įtvirtinimu jis netapo. Buvo viltis, kad šikšnosparniai žiemoti įsikurs, tačiau ir jiems nepatiko – apžiūrėjus visus viduje esančius plyšelius aptikti tik trys pavieniui žiemojantys šikšnosparniai.

2019 m. sausio 27 d. buvo vykdomas žiemojančių šikšnosparnių buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (BAST) „Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis“ žiemojančių šikšnosparnių apskaita. Jau 2018 m. džiaugėmės, kad šiame tunelyje pavyko suskaičiuoti rekordiškai daug šikšnosparnių – net 1942. O šių metų rezultatai vėl pradžiugino – suskaičiuoti net 2327 žiemojantys šikšnosparniai! Iš jų kiek daugiau nei pusė buvo visoje Europoje reti ir saugomi kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme).

2019 m. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje vykdyto šikšnosparnių monitoringo dalyviai.

Puikus, informatyvus video apie vieną iš unikaliausių šikšnosparnių gebėjimų.