2021 m. vasario 3 d. Aukšt?j? Paneri? geležinkelio tunelyje vyko kasmetin? žiemojan?i? šikšnosparni? apskaita. Suskai?iav? rezultatus norime pasidžiaugti – ?ia žiemojan?i? šikšnosparni? gausa išliko gana stabili: 2021 m. iš viso buvo suskai?iuoti 1897 žiemojantys šikšnosparniai,  iš kuri? 1280 k?drini? pel?ausi?, 590 vandenini? pel?ausi? , 4 branto/?suotieji pel?ausiai, 2 europiniai pla?iaausiai ir 21 neatpažintu lik?s pel?ausis. Nuo 2000 m. Aukšt?j? Paneri? tunelyje vykdom? apskait? metu fiksuotus gausos poky?ius ir gal net tam tikras tendencijas galite pamatyti šiame grafike:

   Šiuo nepaprastu metu, kai visame pasaulyje stengiamasi sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitim?, tarptautin?s aplinkosaugin?s organizacijos gauna daugyb? pranešim?, kad kai kurios bendruomen?s ir vyriausybin?s institucijos ragina ar net ?m?si naikinti šikšnosparnius, kaip galimus viruso platintojus.

Atsižvelgdami ? ši? nerim? kelian?i? situacij? tarptautini? aplinkosaugini? organizacij? – CMS (Migruojan?i? laukini? gyv?n? r?ši? išsaugojimo konvencija (Bonos konvencija)), EUROBATS (Sutartis d?l šikšnosparni? apsaugos Europoje (Londono sutartis)), AEWA (Susitarimas d?l Afrikos ir Eurazijos migruojan?i? vandens paukš?i? išsaugojimo) atstovai, konsultuodamiesi su šikšnosparni? tyr?jais, j?s? apm?stymams pateikia šiuos faktus:

1. Šikšnosparniai n?ra COVID-19 viruso platintojai, virus? vieni kitiems perduoda žmon?s.
2. N?ra ?rodyta, kad šikšnosparniai tiesiogiai užkr?t? žmones COVID-19 virusu. Moksliniai tyrimai atskleidžia tik tik?tin? viruso persik?limo ? žmogaus organizm? ?vyki? sek?, kurios viena iš grandži? gal?jo b?ti šikšnosparniai.
3. Pasaulyje gyvena apie 1400 šikšnosparni? r?ši?. Daugelis j? kei?iantis gyvenamajai aplinkai prisitaik? prie urbanizuot? vietovi? ir, ?sik?r? pastatuose, miest? parkuose, soduose ir kitoje panašioje aplinkoje, nekelia nei menkiausios gr?sm?s savo kaimynams žmon?ms.
4. Šikšnosparniai, apdulkindami augalus, platindami s?klas ir su?sdami daugyb? vabzdži?, kuri? nemaža dalis yra kraujasiurbiai ir žem?s ?kio kult?r? kenk?jai, teikia žmon?ms milijardais doleri? per metus ?vertint? naud?.
5. Daugyb? šikšnosparni? r?ši? yra pažeidžiamos, o kai kurioms išlikti yra b?tina žmoni? pagalba. Tarptautiniais susitarimais yra saugomos dešimtys aplinkos poky?iams ar kitam poveikiui ypa? jautri? šikšnosparni? r?ši?, ta?iau reikia dar daug nuveikti, kad jos išlikt?. Šikšnosparni? naikinimas netur?s jokio poveikio COVID-19 viruso plitimui, ta?iau neigiamai atsilieps šikšnosparni? apsaugos b?klei.
6. Panaši situacija jau buvo 2006 m., kai d?l paukš?i? gripo plitimo buvo raginama naikinti migruojan?ius paukš?ius, sausinti jiems svarbias šlapžemes.

Su originaliu kreipimusi galite susipažinti ?IA.

Košic?s (Slovakija) mieste iš žiem? nupjauto medžio išgelb?ti rudieji nakvišos.

Slovakijos šikšnosparni? apsaugos draugija praneš?, kad Košic?s mieste 2020-01-18 pjaunant medžius buvo sužalota dalis medžio ertm?je žiemojusi? šikšnosparni?. Apie tai, kad iš pjaunamo medžio išskrido šikšnosparniai draugijos nariams praneš? praeivis. Atvyk? šikšnosparni? tyr?jai aptiko 2 jau žuvusius ruduosius nakvišas (Nyctalus noctula), 3 buvo sunkiai sužeisti, o dar 23 pavyko gyvus ištraukti iš kamiene išpuvusios drev?s, o dar 7 sp?jo išskristi dar pjaunant med?. Tad mieste augusiame medyje žiemojo 35 rudieji nakvišos. Apži?r?jus gyv?nus buvo nustatyta, kad tai patel?s, kurios pavasar? tur?jo atsivesti jauniklius…

Europos šikšnosparni? tyrim? ir apsaugos organizacijos, kurias vienija asociacija „BatLife Europe“ 2020-2021 met? šikšnosparniu pasirinko europin? pla?iaaus? (Barbastella barbastellus).

Europinis pla?iaausis. N. V?lavi?ien?s nuotr.

Šiltais vasaros vakarais siautulingu gyvenimu alsuoja ne tik Vilniaus senamies?io gatvel?s, bet ir miesto pašon?je šimtme?iais amži? skai?iuojantis D?kšt? ?žuolynas. Iš paži?ros ramybe dvelkiantis vienas seniausi? nat?rali? ?žuolyn? Lietuvoje net ir saulei nusileidus knibžd?te knibžda gyvybe. Mat dien? pails?j? sen? medži? paunksm?se ? naktin? medžiokl? išskrenda šikšnosparniai. Šiemet kartu su jais D?kšt? ?žuolyne nemiega ir gamtininkai.

2019 m. kovo 14 d. Aukšt?j? Paneri? tunelyje atliekant žiemojan?i? šikšnosparni? b?kl?s vertinim? buvo aptiktas ne?prastos išvaizdos vandeninis pel?ausis (Myotis daubentonii). Šis šikšnosparnis nuo kit? giminai?i? skyr?si  beveik baltu kailiuku, ir ryškiai rausva nosimi. Ta?iau ne visiškai baltas, kad b?t? galima pavadinti albinosu. 

Juodulys miške – tai karo laikus menantis bunkeris, vienas iš per Lietuv?, Lenkij?, Baltarusij? ir Ukrain? planuotos nutiesti fortifikacin?s linijos statini?. Reikšmingu kariniu ?tvirtinimu jis netapo. Buvo viltis, kad šikšnosparniai žiemoti ?sikurs, ta?iau ir jiems nepatiko – apži?r?jus visus viduje esan?ius plyšelius aptikti tik trys pavieniui žiemojantys šikšnosparniai.

2019 m. sausio 27 d. buvo vykdomas žiemojan?i? šikšnosparni? buveini? apsaugai svarbioje teritorijoje (BAST) „Aukšt?j? Paneri? geležinkelio tunelis“ žiemojan?i? šikšnosparni? apskaita. Jau 2018 m. džiaug?m?s, kad šiame tunelyje pavyko suskai?iuoti rekordiškai daug šikšnosparni? – net 1942. O ši? met? rezultatai v?l pradžiugino – suskai?iuoti net 2327 žiemojantys šikšnosparniai! Iš j? kiek daugiau nei pus? buvo visoje Europoje reti ir saugomi k?driniai pel?ausiai (Myotis dasycneme).

2019 m. Aukšt?j? Paneri? geležinkelio tunelyje vykdyto šikšnosparni? monitoringo dalyviai.

Puikus, informatyvus video apie vien? iš unikaliausi? šikšnosparni? geb?jim?.