2021 m. February 3 d. Auk�t?j? Paneri? geležinkelio tunelyje vyko kasmetin? žiemojan?i? �ik�nosparni? apskaita. Suskai?iav? rezultatus norime pasidžiaugti – ?ia žiemojan?i? �ik�nosparni? gausa išliko gana stabili: 2021 m. iš viso buvo suskai?iuoti 1897 žiemojantys šikšnosparniai, iš kuri? 1280 k?drini? pel?ausi?, 590 vandenini? pel?ausi? , 4 branto/?suotieji pel?ausiai, 2 europiniai pla?iaausiai ir 21 neatpažintu lik?s pel?ausis. Nuo 2000 m. Auk�t?j? Paneri? tunelyje vykdom? apskait? metu fiksuotus gausos poky?ius ir gal net tam tikras tendencijas galite pamatyti šiame grafike:
�KAI DVAR? APGAUBIA TAMSA�
COVID-19 ir šikšnosparniai
Šiuo nepaprastu metu, kai visame pasaulyje stengiamasi sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitim?, tarptautin?s aplinkosaugin?s organizacijos gauna daugyb? prane�im?, kad kai kurios bendruomen?s ir vyriausybin?s institucijos ragina ar net ?m?si naikinti šikšnosparnius, kaip galimus viruso platintojus.
Atsižvelgdami ? �i? nerim? kelian?i? situacij? tarptautini? aplinkosaugini? organizacij? – CMS (Migruojan?i? laukini? gyv?n? r?�i? išsaugojimo konvencija (Bonos konvencija)), EUROBATS (Sutartis d?l �ik�nosparni? apsaugos Europoje (Londono sutartis)), AEWA (Susitarimas d?l Afrikos ir Eurazijos migruojan?i? vandens paukš?i? išsaugojimo) atstovai, konsultuodamiesi su šikšnosparni? tyr?jais, j?s? apm?stymams pateikia šiuos faktus:
- Šikšnosparniai n?ra COVID-19 viruso platintojai, virus? vieni kitiems perduoda žmon?s.
- N?ra ?rodyta, kad šikšnosparniai tiesiogiai užkr?t? žmones COVID-19 virusu. Moksliniai tyrimai atskleidžia tik tik?tin? viruso persik?limo ? žmogaus organizm? ?vyki? sek?, kurios viena iš grandži? gal?jo b?ti šikšnosparniai.
- Pasaulyje gyvena apie 1400 �ik�nosparni? r?�i?. Daugelis j? kei?iantis gyvenamajai aplinkai prisitaik? prie urbanizuot? vietovi? go, ?sik?r? buildings, miest? parks, soduose ir kitoje panašioje aplinkoje, nekelia nei menkiausios gr?sm?s savo kaimynams žmon?ms.
- Bats, apdulkindami augalus, platindami s?klas ir su?sdami daugyb? vabzd�i?, who? nemaža dalis yra kraujasiurbiai ir žem?s ?kio kult?r? kenk?jai, teikia žmon?ms milijardais doleri? per year ?vertint? naud?.
- Daugyb? �ik�nosparni? r?�i? yra pažeidžiamos, o kai kurioms išlikti yra b?tina žmoni? pagalba. Tarptautiniais susitarimais yra saugomos dešimtys aplinkos poky?iams ar kitam poveikiui ypa? jautri? �ik�nosparni? r?�i?, ta?iau reikia dar daug nuveikti, kad jos išlikt?. �ik�nosparni? naikinimas netur?s jokio poveikio COVID-19 viruso plitimui, ta?iau neigiamai atsilieps �ik�nosparni? apsaugos b?klei.
- Panaši situacija jau buvo 2006 m., kai d?l pauk�?i? gripo plitimo buvo raginama naikinti migruojan?ius pauk�?ius, sausinti jiems svarbias šlapžemes.
Su originaliu kreipimusi galite susipažinti ?IA.
Ir �iem? med�iuose b?na �ik�nosparni?!
Slovakijos šikšnosparni? apsaugos draugija praneš?, kad Košic?s mieste 2020-01-18 pjaunant medžius buvo sužalota dalis medžio ertm?je žiemojusi? �ik�nosparni?. Apie tai, kad iš pjaunamo medžio išskrido šikšnosparniai draugijos nariams praneš? praeivis. Atvyk? �ik�nosparni? tyr?jai aptiko 2 jau žuvusius ruduosius nakvišas (Nyctalus noctula), 3 buvo sunkiai sužeisti, or give 23 pavyko gyvus ištraukti iš kamiene išpuvusios drev?s, or give 7 sp?jo išskristi dar pjaunant med?. Tad mieste augusiame medyje žiemojo 35 rudieji nakvišos. Ap�i?r?jus gyv?nus buvo nustatyta, kad tai patel?s, kurios pavasar? tur?jo atsivesti jauniklius…
2020-2021 m. – europinio pla?iaausio metai
Europos �ik�nosparni? tyrim? ir apsaugos organizacijos, kurias vienija asociacija “BatLife Europe” 2020-2021 met? �ik�nosparniu pasirinko europin? pla?iaaus? (Barba Stella barbaric Tellus).
Vakaras D?k�t? ?�uolyne – laikas, kai gamtininkai pildo sengir?s vertybi? apskaitos knyg?
�iltais vasaros vakarais siautulingu gyvenimu alsuoja ne tik Vilniaus senamies?io gatvel?s, bet ir miesto pa�on?je �imtme?iais am�i? skai?iuojantis D?k�t? ?�uolynas. I� pa�i?ros ramybe dvelkiantis vienas seniausi? nat?rali? ?�uolyn? Lietuvoje net ir saulei nusileidus knib�d?te knib�da gyvybe. Mat dien? pails?j? sen? med�i? paunksm?se ? naktin? med�iokl? i�skrenda �ik�nosparniai. �iemet kartu su jais D?k�t? ?�uolyne nemiega ir gamtininkai.
Išskirtinis šikšnosparnis
2019 m. March 14 d. Auk�t?j? Paneri? tunelyje atliekant �iemojan?i? �ik�nosparni? b?kl?s vertinim? buvo aptiktas ne?prastos i�vaizdos vandeninis pel?ausis (Myotis previous phylogenetic). �is �ik�nosparnis nuo kit? giminai?i? skyr?si� beveik baltu kailiuku, ir ryškiai rausva nosimi. Ta?iau ne visi�kai baltas, that b?t? galima pavadinti albinosu.�
�ik�nosparni? pasirinkimas
Juodulys miške – tai karo laikus menantis bunkeris, vienas i� per Lietuv?, Lenkij?, Baltarusij? ir Ukrain? planuotos nutiesti fortifikacin?s linijos statini?. Reik�mingu kariniu ?tvirtinimu jis netapo. Buvo viltis, kad �ik�nosparniai �iemoti ?sikurs, ta?iau ir jiems nepatiko – ap�i?r?jus visus viduje esan?ius plyšelius aptikti tik trys pavieniui žiemojantys šikšnosparniai.
Paneri? tunelyje žiemojantys šikšnosparniai
2019 m. January 27 d. buvo vykdomas žiemojan?i? �ik�nosparni? buveini? apsaugai svarbioje teritorijoje (BAST) “Auk�t?j? Paneri? geležinkelio tunelis” žiemojan?i? �ik�nosparni? apskaita. Already 2018 m. džiaug?m?s, kad šiame tunelyje pavyko suskai?iuoti rekordiškai daug šikšnosparni? – net 1942. O ši? met? rezultatai v?l pradžiugino – suskai?iuoti net 2327 žiemojantys šikšnosparniai! Iš j? kiek daugiau nei pus? buvo visoje Europoje reti ir saugomi k?driniai pel?ausiai (Myotis dasycneme).
Bats – unikal?s medžiotojai
Puikus, informatyvus video apie vien? iš unikaliausi? �ik�nosparni? geb?jim?.
Warning: array_merge() [function.array-merge]: Argument #2 is not an array in /home/siksnosp/domains/siksnosparniai.lt/public_html/wp-content/plugins/wp-pagenavi/scb/Options.php on line 44