Silo bunkeris

Antakalnio bunkeri? fragmentas

Lenkijos kariuomen?s Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? kompleksas, labiau žinomas Antakalnio arba Šilo bunkeri? pavadinimu, yra ?rengtas po Sapiegin?s kalnu, Šilo gatv?s prieigoje. Šis bunkeri? kompleksas ?rengtas 1924 – 1926 metais: Lenkijai okupavus Vilniaus krašt? po dviej? met? Lenkijos kariuomen?s užsakymu buvo statomos ? kaln? šlaitus ?lietos požemin?s patalpos, skirtos fort? ?guloms, štabams, amunicijos, šaudmen? ir ginkl? sand?liams. Ta?iau iš j? taip ir nebuvo paleistas n? vienas š?vis. Per kar? ir v?liau bunkeriai buvo naudojami kaip sl?ptuv?s ar sand?liai.

2008 metais Antakalnio bunkeriai ?rašyti ? Kult?ros paveldo departamento kult?ros vertybi? registr? kaip kraštovaizdžio retas architekt?rinis ir inžinerinis objektas. Antakalnio bunkeriai taip pat yra išskirti kaip buveini? apsaugai svarbi teritorija siekiant išsaugoti vien? didžiausi? ? Buveini? direktyvos II pried? bei Lietuvos raudon?j? knyg? ?rašyt? europini? pla?iausi? (Barbastella barbastellus) žiemojimo viet? pietry?i? Lietuvoje (ŠALD duomenimis 2013 01 05 viename iš 5 bunkeri? žiemojo 59 europiniai pla?iausiai). Manoma, kad be europini? pla?iausi? aptinkamos dar šešios šikšnosparni? r?šys. Siekiant apsaugoti žiemojan?ius šikšnosparnius nuo trikdymo bunkeriuose draudžiama lankytis šikšnosparni? žiemojimo metu (rugs?jo-balandžio m?n.), j? ??jimai yra užtverti.

Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? komplekso istorija

Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? komplekso statyba susijusi su Vilniaus krašto okupacija. Taryb? Rusijos ir Lenkijos karas (1919-1920 m.) ilgam paliko ?tampa tarp ši? šali?. Lenkams atiteko didel?s iš bolševik? atkovotos teritorijos – 1920 10 09 Vilni? ir Vilniaus krašt? užgrob? Lenkijos kariuomen?s junginys, vadovaujamas gen. Liucjano Želigovskio. Lenkijos vyriausyb? iš okupuoto krašto sudar? tariamai savarankišk? valstyb?l? – Vidurin? Lietuv?, kuri 1922 metais prijungta prie Lenkijos. 1923 m. Ambasadori? konferencija Vilniaus krašt? pripažino Lenkijai. Netik?dama kaimynais, ypa? 1922 metais ?kurta TSRS, Lenkija nusprend? Vilni? paversti modernia tvirtove prieš galim? prieš? Šiaur?s-rytuose. Tod?l 1924 m. vasar?, Lenkijos kariuomen?s užsakymu prad?ta amunicijos bunkeri? statyba Antakalnyje, Rasose ir Šnipišk?se, baigta 1926-1927 m.

Vilniaus gynybiniai bunkeriai

Vilniaus gynybiniai bunkeriai Verki? ir Pavilni? regioninio parko direkcijos ?rengtame stende.

Pagrindinius ?tvirtinimus su ugnies lizdais buvo numatyta išd?styti miest? supan?i? kalv? pašlait?se kairiajame Neries krante, pagalbinius – dešiniajame. Prasid?jo sud?tingi, brang?s, iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios užsit?s? darbai, kurie, atrodo, liko nebaigti. Lenk? istorikai abejoja, ar iš viso iki 1939 m. bent vienas fortas Vilniaus gynybos sistemoje buvo susp?tas visiškai ?rengti ir apginkluoti.

Antakalnio bunkeriai pastatyti 1924 – 1926 metais. Bunkeri? kompleks? sudaro penki bunkeriai su dešim?ia ?eig?. Iš j? keturi kraštiniai yra vienaukš?iai, o vidurinis – dviaukštis. Bunkerius sudaro sta?iakamp?s kameros ir koridoriai pastatyti iš betonini? konstrukcij?. Dviaukš?iame bunkeryje ? antr? aukšt? patenkama pirmo aukšto koridoriaus šonuose esan?iais laiptais. Pirm? ir antr? aukštus jungia ir šachta, kuria b?davo keliami sviediniai, kurie sverdavo apie 100 kg. Bunkerius juosia labai siauri tuneliai, kuris nety?ia detonavus sand?liuojamiems sprogmenims tur?jo sušvelninti sprogimo bang?. Netoli yra lik?s lauko akmenimis gr?stas kelias, ankš?iau b?ta ir siaurojo geležinkelio b?gi?. Yra išlikusios ryt?, vidurio ir vakar? sargybin?s liekanos. Vis? komplekso teritorij? riboja 32 gelžbetoniai stulpeliai – riboženkliai.

Kaip ir Antakalnyje, Paneriuose, Saltonišk?se, Belmonte buvo statomos ? kaln? šlaitus ?leistos 1-2 aukšt? požemin?s patalpos, kurios buvo skirtos fort? ?guloms, štabams, amunicijos, šaudmen? ir ginkl? sand?liams, ryšiams, elektros j?gain?ms, transportui, ligonin?ms. Buvo ?rengiama gera ventiliacija, vandentiekis, kanalizacija. Belmonte, Rokantiški? miške prie Naujosios Vilnios virš keli? aukšt? požemi? iškilo keletas sud?ting?, stor? gelžbetonio sluoksniu padengt? bunkeri? su artilerijos ir kulkosvaidži? lizdais. Visa tai ryši? ir specialaus transporto linijomis buvo sujungta ? bendr? sistem?. Vingyje, Liepkalnyje, Pavilnyje prieš pat kar? taip pat buvo prad?ti darbai.

Sprendžiant iš liku?i? tai tur?jo b?ti betonuoti kulkosvaidži? lizdai, ?tvirtinti apkasai, prieštankiniai grioviai. Buvo prad?ta m?ryti ir keletas tuneli?, primenan?i? jau pastatytus. Vadovaujami karo inžinieri?, ?tvirtinimus stat? nekarin?s organizacijos, darbus vykd? lenk? armijos kareiviai ir laisvai samdomi darbininkai, dav? pažad? saugoti „valstyb?s paslapt?“. Pagal kai kuri? sen? vilnie?i? pasakojim?, tuose darbuose lietuviai buvo nepageidaujami kaip nepatikimi, o paimti ? lenk? kariuomen? tarnybai išsiun?iami Lenkijos gilumon. D?l ši? statyb? anuomet buvo kil? keletas skandal?, nes darbus vykdan?ios organizacijos perdavin?jo užsakymus viena kitai, buvo vedama dviguba buhalterija, d?l ko ši? ?tvirtinim? statyba kainavo 902 741 zlot?

Statoma sud?tinga miesto gynimo sistema buvo sujungta su operatyviai ?rengtu siauruoju geležinkeliu su dviem tiltais per Ner? ties Antakalniu ir Vingio miško gilumoje. Jo paskirtis buvo apr?pinti medžiagomis ?tvirtinim? statyb?, o karo metu – ugnies tašk? apr?pinim? šaudmenimis, kariuomen?s pergrupavim? svarbiausiomis priešo puolimo kryptimis. Sprendžiant iš b?gi? liku?i?, ? kai kurias požemines patalpas buvo galima ?stumti to geležinkelio vagonus (Antakalnyje, Paneriuose ir kt.). Dar prieš kelias dešimtis met? kai kuriuose erdvesniuose tuneli? kambariuose buvo galima ?ži?r?ti kadaise ?ia ?rengti naudot? prabangi? apdailos medžiag? liku?i?, buvus ger? santechnin? ?ranga, telefono kabeli? lizdus. ?ia tikriausiai b?ta patalp?, skirt? štabams.

Seskines bunkeris

Šeškin?s bunkeris

Lieka neaišku, kurie iš t? ?tvirtinim? buvo galutinai baigti Antrojo pasaulinio karo išvakar?se, o kurie – tik statomi, kokia buvo esama (ar numatoma) fort? ginkluot?, orientacinis ?gul? skai?ius ir t.t. Lenk? karin? vadovyb? visus statybos ir ginkluot?s duomenis, reikia manyti, sunaikino, nes tur?jo pakankamai laiko. Aišku tik viena: staigus hitlerin?s Vokietijos sm?gis niekais pavert? vis? š? brangiai kainavus? lenk? puosel?t? miesto gynimo plan?. Priežastis paprasta – priešas puol? ne iš Ryt? ir Šiaur?s, iš kur buvo planuojama bunkeri? pagalba atremti puolim?, o iš „užnugario“ – Vakar? ir Piet?.

Kai Raudonoji armija 1939 m. rugs?jo 19 d. (lenk? šaltiniais – rugs?jo 17 d.) už?m? Vilni?, kar? Lenkija faktiškai jau buvo pralaim?jusi. Šiaur?s-ryt? kryptimi iš Vilniaus fort? nebuvo paleistas n? vienas š?vis. Dal? Vilniaus ?tvirtinim? sand?liams buvo panaudoj? raudonarmie?iai 1939 m. ir lietuviai 1939-1940 m. T? pat? dar? ir vokie?iai, okupav? miest? 1941 m. Baigiantis karui, 1944 m., jie paskubomis prad?jo ruoštis Vilniaus gynybai. Statydami naujus betoninius bunkerius, ruošdami prieštankinius griovius daugeli? atvej? hitlerininkai orientavosi ? buvusi? lenk? fort? išd?stym?, kai kuriuos tunelius panaudodami šaudmen? sand?liams. Puldama šituos ?tvirtinimus 1944 m. liepos m?nes?, daug vyr? neteko lenk? Armija Krajova. Tuo tarpu netrukus miest? šturmavusi Raudonoji armija n? prie vieno iš t? vokie?i? ?tvirtinim? ilgiau neapsistojo. Vedami armijos generolo I.D.?erniachovskio tarybiniai tankai ?siverž? ? Vilni? pro Liepkaln? ir Rasas, atsidurdami vokie?i? gynybos užnugaryje.

Po karo dalis požemi? buvo užimta tarybin?s kariuomen?s, kituose – ?rengti daržovi? ir kitokie sand?liai. Ta?iau didžioji t? požemini? patalp? dalis, tarp j? – bene ?domiausi Rokantiški? miške esantys keleto aukšt? bunkeriai su antžeminiuose gelžbetono kupoluose ?rengtomis šaudymo angomis – buvo palikti likimo valiai.

Originalaus straipsnio autorius Jonas Bulota (?ia pateikta su pakeitimais). Šaltinis – laikraš?io „Lietuvos rytas“ priedas „Sostin?“, 2001-04-18

Laida „Dabar?iai ir atei?iai“ – apie Antakalnio bunkerius ir j? reikšm? šikšnosparni? apsaugai:

Laidos t?sinys:

Google GmailEmailFacebook