Antakalnis bunkers

Lenkijos kariuomen?s Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? kompleksas, labiau �inomas Antakalnio arba �ilo bunkeri? pavadinimu, is ?rengtas po Sapiegin?s kalnu, �ilo gatv?s prieigoje. �is bunkeri? kompleksas ?rengtas 1924 – 1926 metals: Lenkijai okupavus Vilniaus kra�t? po dviej? met? Lenkijos kariuomen?s u�sakymu buvo statomos ? kaln? �laitus ?lietos po�emin?s patalpos, skirtos fort? ?guloms, headquarters, Ordnance, �audmen? ir ginkl? sand?liams. Ta?iau i� j? taip ir nebuvo paleistas n? vienas �?vis. Per kar? ir v?liau bunkeriai buvo naudojami kaip sl?ptuv?s ar sand?liai.

2008 metais Antakalnio bunkeriai ?ra�yti ? Kult?ros paveldo departamento kult?ros vertybi? registr? kaip kra�tovaizd�io retas architekt?rinis ir in�inerinis objektas. Antakalnio bunkeriai taip pat yra i�skirti kaip buveini? apsaugai svarbi teritorija siekiant i�saugoti vien? did�iausi? ? Buveini? direktyvos II pried? bei Lietuvos raudon?j? knyg? ?ra�yt? europini? pla?iausi? (Barba Stella barbaric Tellus) �iemojimo viet? pietry?i? Lithuania (SAAD data 2013 01 05 one of the 5 bunkeri? �iemojo 59 europiniai pla?iausiai). Supposedly, kad be europini? pla?iausi? aptinkamos dar �e�ios �ik�nosparni? r?�ys. Siekiant apsaugoti �iemojan?ius �ik�nosparnius nuo trikdymo bunkeriuose draud�iama lankytis �ik�nosparni? �iemojimo metu (rugs?jo-baland�io m?n.), j? ??jimai yra u�tverti.

Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? komplekso istorija

Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? komplekso statyba susijusi su Vilniaus kra�to okupacija. Taryb? Rusijos ir Lenkijos karas (1919-1920 m.) ilgam paliko ?tampa tarp �i? �ali?. Lenkams atiteko didel?s iš bolševik? atkovotos teritorijos – 1920 10 09 Vilni? ir Vilniaus krašt? užgrob? Lenkijos kariuomen?s junginys, led by Gen.. Liucjano Zeligowski. Lenkijos vyriausyb? iš okupuoto krašto sudar? tariamai savarankišk? valstyb?l? – Vidurin? Lietuv?, who 1922 was connected to Poland. 1923 m. Ambasadori? konferencija Vilniaus krašt? pripažino Lenkijai. Netik?dama kaimynais, ypa? 1922 metals ?kurta TSRS, Lenkija nusprend? Vilni? paversti modernia tvirtove prieš galim? prie�? Šiaur?s-rytuose. Tod?l 1924 m. vasar?, Lenkijos kariuomen?s užsakymu prad?ta amunicijos bunkeri? statyba Antakalnyje, Rasose ir Šnipišk?se, ready 1926-1927 m.

Pagrindinius ?tvirtinimus su ugnies lizdais buvo numatyta išd?styti miest? supan?i? kalv? pašlait?se kairiajame Neries krante, auxiliary – right. Prasid?jo sud?tingi, brang?s, iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios užsit?s? Works, who, it seems, left unfinished. Lenk? istorikai abejoja, or a total of 1939 m. bent vienas fortas Vilniaus gynybos sistemoje buvo susp?tas visiškai ?rengti ir apginkluoti.

Antakalnis bunkers built 1924 – 1926 metals. Bunkeri? kompleks? sudaro penki bunkeriai su dešim?ia ?eig?. Iš j? keturi kraštiniai yra vienaukš?iai, the middle - double decker. Bunkerius sudaro sta?iakamp?s kameros ir koridoriai pastatyti iš betonini? konstrukcij?. Dviaukš?iame bunkeryje ? antr? aukšt? patenkama pirmo aukšto koridoriaus šonuose esan?iais laiptais. Pirm? ir antr? aukštus jungia ir šachta, kuria b?davo keliami sviediniai, which weighed about 100 kg. Bunkers surrounded by a very narrow tunnels, kuris nety?ia detonavus sand?liuojamiems sprogmenims tur?jo sušvelninti sprogimo bang?. Netoli yra lik?s lauko akmenimis gr?stas kelias, ankš?iau b?ta ir siaurojo geležinkelio b?gi?. Yra išlikusios ryt?, vidurio ir vakar? sargybin?s liekanos. Vis? komplekso teritorij? riboja 32 reinforced concrete columns - boundary markers.

Like Antakalnis, Ponar, Saltonišk?se, Belmonte buvo statomos ? kaln? �laitus ?leistos 1-2 aukšt? po�emin?s patalpos, kurios buvo skirtos fort? ?guloms, headquarters, Ordnance, �audmen? ir ginkl? sand?liams, Contact, elektros j?gain?ms, transport, ligonin?ms. Buvo ?rengiama gera ventiliacija, water supply, drainage. Belmonte, Rokanti�ki? mi�ke prie Naujosios Vilnios vir� keli? aukšt? po�emi? i�kilo keletas sud?ting?, stor? gel�betonio sluoksniu padengt? bunkeri? su artilerijos ir kulkosvaid�i? lizdais. Visa tai ry�i? ir specialaus transporto linijomis buvo sujungta ? bendr? sistem?. Bend, Liepkalnis, Pavilnyje prie� pat kar? taip pat buvo prad?ti darbai.

Sprend�iant i� liku?i? tai tur?jo b?ti betonuoti kulkosvaid�i? lizdai, ?tvirtinti apkasai, tank trenches. Buvo prad?ta m?ryti ir keletas tuneli?, primenan?i? jau pastatytus. Vadovaujami karo in�inieri?, ?tvirtinimus stat? nekarin?s organizacijos, darbus vykd? lenk? armijos kareiviai ir laisvai samdomi darbininkai, dav? pa�ad? saugoti “valstyb?s paslapt?”. Pagal kai kuri? sen? vilnie?i? pasakojim?, these works Lithuanians were undesirable as unreliable, o paimti ? lenk? kariuomen? tarnybai i�siun?iami Lenkijos gilumon. D?l �i? statyb? anuomet buvo kil? keletas skandal?, nes darbus vykdan?ios organizacijos perdavin?jo u�sakymus viena kitai, was led by double bookkeeping, d?l ko �i? ?tvirtinim? statyba kainavo 902 741 zlot?

Statoma sud?tinga miesto gynimo sistema buvo sujungta su operatyviai ?rengtu siauruoju gele�inkeliu su dviem tiltais per Ner? ties Antakalniu ir Vingio mi�ko gilumoje. Jo paskirtis buvo apr?pinti med�iagomis ?tvirtinim? statyb?, and during the war – ugnies ta�k? apr?pinim? �audmenimis, kariuomen?s pergrupavim? svarbiausiomis prie�o puolimo kryptimis. Sprend�iant i� b?gi? liku?i?, ? kai kurias po�emines patalpas buvo galima ?stumti to gele�inkelio vagonus (Antakalnis, Ponar and others.). Dar prie� kelias de�imtis met? kai kuriuose erdvesniuose tuneli? kambariuose buvo galima ?�i?r?ti kadaise ?ia ?rengti naudot? prabangi? apdailos med�iag? liku?i?, buvus ger? santechnin? ?ranga, telefono kabeli? lizdus. ?ia tikriausiai b?ta patalp?, skirt? headquarters.

It remains unclear, kurie iš t? ?tvirtinim? buvo galutinai baigti Antrojo pasaulinio karo išvakar?se, and which – under construction, what was there (or planned) fort? ginkluot?, orientacinis ?gul? skai?ius ir t.t. Lenk? karin? vadovyb? visus statybos ir ginkluot?s duomenis, must be considered, destroyed, nes tur?jo pakankamai laiko. Of course, only one: staigus hitlerin?s Vokietijos sm?gis niekais pavert? vis? �? brangiai kainavus? lenk? puosel?t? miesto gynimo plan?. The reason is simple – priešas puol? ne iš Ryt? ir Šiaur?s, iš kur buvo planuojama bunkeri? pagalba atremti puolim?, while the "rear" – Vakar? ir Piet?.

When the Red Army 1939 m. rugs?jo 19 d. (lenk? šaltiniais – rugs?jo 17 d.) už?m? Vilni?, kar? Lenkija faktiškai jau buvo pralaim?jusi. Šiaur?s-ryt? kryptimi iš Vilniaus fort? nebuvo paleistas n? vienas �?vis. Dal? Vilniaus ?tvirtinim? sand?liams buvo panaudoj? raudonarmie?iai 1939 m. and Lithuanians 1939-1940 m. T? pat? dar? ir vokie?iai, okupav? miest? 1941 m. At the end of the war, 1944 m., jie paskubomis prad?jo ruoštis Vilniaus gynybai. By building a new concrete bunkers, ruošdami prieštankinius griovius daugeli? atvej? hitlerininkai orientavosi ? buvusi? lenk? fort? išd?stym?, kai kuriuos tunelius panaudodami šaudmen? sand?liams. Puldama šituos ?tvirtinimus 1944 m. liepos m?nes?, daug vyr? neteko lenk? Armija Krajova. Tuo tarpu netrukus miest? šturmavusi Raudonoji armija n? prie vieno iš t? vokie?i? ?tvirtinim? ilgiau neapsistojo. Vedami armijos generolo I.D.?erniachovskio tarybiniai tankai ?siverž? ? Vilni? pro Liepkaln? ir Rasas, atsidurdami vokie?i? gynybos užnugaryje.

Po karo dalis požemi? buvo užimta tarybin?s kariuomen?s, other – ?rengti daržovi? ir kitokie sand?liai. Ta?iau didžioji t? požemini? patalp? dalis, tarp j? – bene ?domiausi Rokantiški? miške esantys keleto aukšt? bunkeriai su antžeminiuose gelžbetono kupoluose ?rengtomis šaudymo angomis – was abandoned.

The original article's author John Bulota (?ia pateikta su pakeitimais).Source – laikraš?io “Lithuanian Morning” supplement “Sostin?”, 2001-04-18

Laida „Dabar?iai ir atei?iai� � apie Antakalnio bunkerius ir j? reik�m? �ik�nosparni? apsaugai:

Laidos t?sinys: