Silo bunkeris

Antakalnio bunkeri? fragmentas

Lenkijos kariuomen?s Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? kompleksas, labiau �inomas Antakalnio arba �ilo bunkeri? pavadinimu, is ?rengtas po Sapiegin?s kalnu, �ilo gatv?s prieigoje. �is bunkeri? kompleksas ?rengtas 1924 – 1926 metals: Lenkijai okupavus Vilniaus kra�t? po dviej? met? Lenkijos kariuomen?s u�sakymu buvo statomos ? kaln? �laitus ?lietos po�emin?s patalpos, skirtos fort? ?guloms, headquarters, Ordnance, �audmen? ir ginkl? sand?liams. Ta?iau i� j? taip ir nebuvo paleistas n? vienas �?vis. Per kar? ir v?liau bunkeriai buvo naudojami kaip sl?ptuv?s ar sand?liai.

2008 metais Antakalnio bunkeriai ?ra�yti ? Kult?ros paveldo departamento kult?ros vertybi? registr? kaip kra�tovaizd�io retas architekt?rinis ir in�inerinis objektas. Antakalnio bunkeriai taip pat yra i�skirti kaip buveini? apsaugai svarbi teritorija siekiant i�saugoti vien? did�iausi? ? Buveini? direktyvos II pried? bei Lietuvos raudon?j? knyg? ?ra�yt? europini? pla?iausi? (Barba Stella barbaric Tellus) �iemojimo viet? pietry?i? Lithuania (SAAD data 2013 01 05 one of the 5 bunkeri? �iemojo 59 europiniai pla?iausiai). Supposedly, kad be europini? pla?iausi? aptinkamos dar �e�ios �ik�nosparni? r?�ys. Siekiant apsaugoti �iemojan?ius �ik�nosparnius nuo trikdymo bunkeriuose draud�iama lankytis �ik�nosparni? �iemojimo metu (rugs?jo-baland�io m?n.), j? ??jimai yra u�tverti.

Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? komplekso istorija

Vilniaus ?gulos Antakalnio amunicijos bunkeri? komplekso statyba susijusi su Vilniaus kra�to okupacija. Taryb? Rusijos ir Lenkijos karas (1919-1920 m.) ilgam paliko ?tampa tarp �i? �ali?. Lenkams atiteko didel?s i bolevik? atkovotos teritorijos – 1920 10 09 Vilni? ir Vilniaus krat? ugrob? Lenkijos kariuomen?s junginys, led by Gen.. Liucjano Zeligowski. Lenkijos vyriausyb? i okupuoto krato sudar? tariamai savarankik? valstyb?l? – Vidurin? Lietuv?, who 1922 was connected to Poland. 1923 m. Ambasadori? konferencija Vilniaus krat? pripaino Lenkijai. Netik?dama kaimynais, ypa? 1922 metals ?kurta TSRS, Lenkija nusprend? Vilni? paversti modernia tvirtove prie galim? prie�? iaur?s-rytuose. Tod?l 1924 m. vasar?, Lenkijos kariuomen?s usakymu prad?ta amunicijos bunkeri? statyba Antakalnyje, Rasose ir nipik?se, ready 1926-1927 m.

Vilniaus gynybiniai bunkeriai

Vilniaus gynybiniai bunkeriai Verki? ir Pavilni? regioninio parko direkcijos ?rengtame stende.

Pagrindinius ?tvirtinimus su ugnies lizdais buvo numatyta id?styti miest? supan?i? kalv? palait?se kairiajame Neries krante, auxiliary – right. Prasid?jo sud?tingi, brang?s, iki pat Antrojo pasaulinio karo pradios usit?s? Works, who, it seems, left unfinished. Lenk? istorikai abejoja, or a total of 1939 m. bent vienas fortas Vilniaus gynybos sistemoje buvo susp?tas visikai ?rengti ir apginkluoti.

Antakalnis bunkers built 1924 1926 metals. Bunkeri? kompleks? sudaro penki bunkeriai su deim?ia ?eig?. I j? keturi kratiniai yra vienauk?iai, the middle - double decker. Bunkerius sudaro sta?iakamp?s kameros ir koridoriai pastatyti i betonini? konstrukcij?. Dviauk?iame bunkeryje ? antr? aukt? patenkama pirmo aukto koridoriaus onuose esan?iais laiptais. Pirm? ir antr? auktus jungia ir achta, kuria b?davo keliami sviediniai, which weighed about 100 kg. Bunkers surrounded by a very narrow tunnels, kuris nety?ia detonavus sand?liuojamiems sprogmenims tur?jo suvelninti sprogimo bang?. Netoli yra lik?s lauko akmenimis gr?stas kelias, ank?iau b?ta ir siaurojo geleinkelio b?gi?. Yra ilikusios ryt?, vidurio ir vakar? sargybin?s liekanos. Vis? komplekso teritorij? riboja 32 reinforced concrete columns - boundary markers.

Like Antakalnis, Ponar, Saltonik?se, Belmonte buvo statomos ? kaln? �laitus ?leistos 1-2 aukt? po�emin?s patalpos, kurios buvo skirtos fort? ?guloms, headquarters, Ordnance, �audmen? ir ginkl? sand?liams, Contact, elektros j?gain?ms, transport, ligonin?ms. Buvo ?rengiama gera ventiliacija, water supply, drainage. Belmonte, Rokanti�ki? mi�ke prie Naujosios Vilnios vir� keli? aukt? po�emi? i�kilo keletas sud?ting?, stor? gel�betonio sluoksniu padengt? bunkeri? su artilerijos ir kulkosvaid�i? lizdais. Visa tai ry�i? ir specialaus transporto linijomis buvo sujungta ? bendr? sistem?. Bend, Liepkalnis, Pavilnyje prie� pat kar? taip pat buvo prad?ti darbai.

Sprend�iant i� liku?i? tai tur?jo b?ti betonuoti kulkosvaid�i? lizdai, ?tvirtinti apkasai, tank trenches. Buvo prad?ta m?ryti ir keletas tuneli?, primenan?i? jau pastatytus. Vadovaujami karo in�inieri?, ?tvirtinimus stat? nekarin?s organizacijos, darbus vykd? lenk? armijos kareiviai ir laisvai samdomi darbininkai, dav? pa�ad? saugoti “valstyb?s paslapt?”. Pagal kai kuri? sen? vilnie?i? pasakojim?, these works Lithuanians were undesirable as unreliable, o paimti ? lenk? kariuomen? tarnybai i�siun?iami Lenkijos gilumon. D?l �i? statyb? anuomet buvo kil? keletas skandal?, nes darbus vykdan?ios organizacijos perdavin?jo u�sakymus viena kitai, was led by double bookkeeping, d?l ko �i? ?tvirtinim? statyba kainavo 902 741 zlot?

Statoma sud?tinga miesto gynimo sistema buvo sujungta su operatyviai ?rengtu siauruoju gele�inkeliu su dviem tiltais per Ner? ties Antakalniu ir Vingio mi�ko gilumoje. Jo paskirtis buvo apr?pinti med�iagomis ?tvirtinim? statyb?, and during the war – ugnies ta�k? apr?pinim? �audmenimis, kariuomen?s pergrupavim? svarbiausiomis prie�o puolimo kryptimis. Sprend�iant i� b?gi? liku?i?, ? kai kurias po�emines patalpas buvo galima ?stumti to gele�inkelio vagonus (Antakalnis, Ponar and others.). Dar prie� kelias de�imtis met? kai kuriuose erdvesniuose tuneli? kambariuose buvo galima ?�i?r?ti kadaise ?ia ?rengti naudot? prabangi? apdailos med�iag? liku?i?, buvus ger? santechnin? ?ranga, telefono kabeli? lizdus. ?ia tikriausiai b?ta patalp?, skirt? headquarters.

Seskines bunkeris

�e�kin?s bunkeris

It remains unclear, kurie i t? ?tvirtinim? buvo galutinai baigti Antrojo pasaulinio karo ivakar?se, and which – under construction, what was there (or planned) fort? ginkluot?, orientacinis ?gul? skai?ius ir t.t. Lenk? karin? vadovyb? visus statybos ir ginkluot?s duomenis, must be considered, destroyed, nes tur?jo pakankamai laiko. Of course, only one: staigus hitlerin?s Vokietijos sm?gis niekais pavert? vis? �? brangiai kainavus? lenk? puosel?t? miesto gynimo plan?. The reason is simple – prieas puol? ne i Ryt? ir iaur?s, i kur buvo planuojama bunkeri? pagalba atremti puolim?, while the "rear" – Vakar? ir Piet?.

When the Red Army 1939 m. rugs?jo 19 d. (lenk? altiniais – rugs?jo 17 d.) u?m? Vilni?, kar? Lenkija faktikai jau buvo pralaim?jusi. iaur?s-ryt? kryptimi i Vilniaus fort? nebuvo paleistas n? vienas �?vis. Dal? Vilniaus ?tvirtinim? sand?liams buvo panaudoj? raudonarmie?iai 1939 m. and Lithuanians 1939-1940 m. T? pat? dar? ir vokie?iai, okupav? miest? 1941 m. At the end of the war, 1944 m., jie paskubomis prad?jo ruotis Vilniaus gynybai. By building a new concrete bunkers, ruodami prietankinius griovius daugeli? atvej? hitlerininkai orientavosi ? buvusi? lenk? fort? id?stym?, kai kuriuos tunelius panaudodami audmen? sand?liams. Puldama ituos ?tvirtinimus 1944 m. liepos m?nes?, daug vyr? neteko lenk? Armija Krajova. Tuo tarpu netrukus miest? turmavusi Raudonoji armija n? prie vieno i t? vokie?i? ?tvirtinim? ilgiau neapsistojo. Vedami armijos generolo I.D.?erniachovskio tarybiniai tankai ?siver? ? Vilni? pro Liepkaln? ir Rasas, atsidurdami vokie?i? gynybos unugaryje.

Po karo dalis poemi? buvo uimta tarybin?s kariuomen?s, other – ?rengti darovi? ir kitokie sand?liai. Ta?iau didioji t? poemini? patalp? dalis, tarp j? – bene ?domiausi Rokantiki? mike esantys keleto aukt? bunkeriai su anteminiuose gelbetono kupoluose ?rengtomis audymo angomis – was abandoned.

The original article's author John Bulota (?ia pateikta su pakeitimais).Source – laikra?io “Lithuanian Morning” supplement “Sostin?”, 2001-04-18

Laida Dabar?iai ir atei?iai� � apie Antakalnio bunkerius ir j? reik�m? �ik�nosparni? apsaugai:

Laidos t?sinys:

Google GmailEmailFacebook