Šikšnosparniai yra naktiniai ir labai judr?s gyv?nai, tod?l turi nedaug nat?rali? prieš?. Pasteb?ta, kad kartais šiuos skraj?nus kartais medžioja pel?dos, tod?l jie privengia tokios kaimynyst?s. Kur kas daugiau prieš? jiems kelia gr?sm? žiemaviet?se, kai šie žv?reliai b?na ?mig? – tuomet ? juos k?sinasi kiaun?s, kat?s, o kartais net žiurk?s. Ta?iau savo ty?iniais ar nety?iniais veiksmais didžiausi? pavoj? kelia žmon?s. Pagrindin?s žmoni? šikšnosparniams keliamos gr?sm?s:
1. Suintensyv?jusi pastat? renovacija, sen? pastat? nugriovimas. Pastatuose, ypa? mediniuose, laikui b?gant atsiranda plyši?, ertmi?, kuriuose ?sikuria šikšnosparniai. Saugiose sl?ptuv?se per dešimtme?ius susiformuoja skaitlingos šikšnosparni? veisimosi kolonijos, kuriose išaug? žv?reliai po žiemojimo paprastai gr?žta ? tas buveines, kuriose jie yra išaug?. Nerasdami sen?, ?sikuria naujose, neretai nesaugiose buvein?se, tod?l dalis ž?va.
2. Nauj? technologij? taikymas urbanistikoje. Paskutiniaisiais dešimtme?iais ?rengiami labai užsandarinti pastatai, tad beveik nelieka plyši?, pro kuriuos šikšnosparniai ? juos gal?t? patekti. Be to, pastat? apdailai pla?iai naudojamos slidžios polimerin?s dangos apsunkina šikšnosparni? jud?jim?, tad toki? potenciali? buveini? jie vengia.
3. Intensyvi miškininkyst?. Mediena ruošiama medžiams dar nepasiekus j? brandos, tad miškuose maž?ja brandži? medyn?, kartu ir nat?rali? vasaros sl?ptuvi? – sen?, drev?t? medži?. Dažniausiai miškai atsodinami medži? r?šimis, kurios atsparesn?s ligoms, kenk?jams ir tai taip pat mažina potenciali? sl?ptuvi? skai?i?.
4. Požemi? apšiltinimas, užsandarinimas, naudojimas žmogaus reikm?ms arba visiškas apleidimas. Lietuvoje tinkam? nat?rali? žiemavie?i? šikšnosparniams – kaln? grot?, n?ra, o stor? medži? su neperšalamais uoksais yra labai nedaug. Tod?l šikšnosparniai žiemojimui apsistoja žmogaus statiniuose. Dažniausiai tai b?na nenaudojami požemiai, kuriuose šaltuoju met? laiku (rugs?jo-balandžio m?nesiais) b?na pastovi ir žema temperat?ra bei didelis dr?gnumas. Nors požemi? šalyje n?ra mažai, bet tinkam? šikšnosparniams žiemoti, nedaug. Paskutiniajame dešimtmetyje Lietuvoje yra suintensyv?j?s požemi? privatizavimas. Pavyzdžiui, seni kariniai ?tvirtinimai Vilniaus Ras? gatv?je jau ?komponuojami ? gyvenam?sias patalpas, užsandarinami, apšiltinami ir šikšnosparni? žiemojimui bus nebetinkami. O šiuose požemiuose žiemojan?i? Lietuvoje griežtai saugom? k?drini? pel?ausi? iki 2010 m b?davo aptinkama kasmet. Ta?iau visiškas nesir?pinimas tokiais statiniais taip pat turi neigiam? poveik? – nepriži?rimus požemius palaipsniui ardo vanduo, ledas bei medži? šaknys. Pvz., erozija pastebimai ardo Vilniaus Aukšt?j? Paneri? geležinkelio tunel? ir Kauno Rok? fort?.
5. ?migusi? šikšnosparni? trikdymas žiemos buvein?se. Lankymasis žiemaviet?se (šviesa, garsai) trikdo šikšnosparni? ?myg?. Dažnas šikšnosparni? žiem? atsibudimas išsekina j? organizm? ir kai kurie j? nesulaukia pavasario.