Šikšnosparniai echolokacijos d?ka gali orientuotis visiškoje tamsoje. Jie siun?ia trumpus garso signalus, kurie atsispindi nuo ?vairi? objekt? ir aidu gr?žta atgal. Greita ir tiksli aido analiz? šikšnosparnio smegenyse padeda gyv?nui nustatyti atstum?, objekt? dyd? ir strukt?r?, o dažnai ir judan?io objekto greit?. Skleidžiamas garsas yra labai aukšto dažnio ir negirdimas žmogui. Toks garsas vadinamas ultragarsu. Žmogaus girdimumo riba 16-20 kHz, o Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai skleidžia 20-60 kHz gars?.
Šiksnosparnio skleidžiamo garso dažnio ?rašo pavyzdžiai. Oscilograma – viršuje; spektograma – apa?ioje
Bendraudami tarpusavyje žinduoliai naudoja žemesnio dažnio garsus, apie 20 kHz , tod?l dažnai jie b?na girdimi ir žmogui. Ultragars? šikšnosparniai išgauna garso stygomis, esan?iomis gerkl?je. Gars? šikšnosparniai išleidžia pro burn? arba pro nos?. Pel?ausiai ir didžioji dalis kit? r?ši? šikšnosparni? gars? išleidžia pro burn?, pro nos? gars? skleidžia rudasis ausylis. Europinis pla?iaausis leidžia dviej? tip? signalus – vien? pro burn?, kit? pro nos?. Kiekvienas echolokacijos signalas charakterizuojamas tam tikrais parametrais, kuriuos galima perteikti grafiškai. Šie parametrai padeda atskirti šikšnosparni? r?šis. Šikšnosparni? ultragarsus registruoja special?s šikšnosparni? ultragarsiniai detektoriai, kurie paver?ia mums negirdim? gars? girdimu. Šikšnosparniai medžioja ne tik naudodami ultragars?. Rudasis ausylis turi dideles ausis, tod?l girdi ropojan?i? vabzdži? krebždes?.
Neretai galima išgirsti kalbant, kad šikšnosparniai yra akli arba nemato dien?. Tai netiesa. Iš tikr?j? j? reg?jimas n?ra labai aštrus, bet mato jie gerai. Echolokuodami šikšnosparniai aptinka mažus objektus, dideli daiktai aptinkami naudojantis rega. Rega reikalinga ir migracijos metu – iš toli padeda pasteb?ti orientyrus: medžius, upi? vagas, miškus, mari? pakraš?ius ir pan.
