Populiariausias ir mažiausią poveikį turintis skraidančių šikšnosparnių rūšies nustatymo būdas yra jų orientavimuisi aplinkoje skleidžiamo ultragarso dažnio nustatymas naudojant specialiai tam skirtą ultragarso detektorių. Žemiau esančioje lentelėje pateikia informacija apie Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių ultragarso signalo dažnio intervalus ir piką. Signalo piko dažnis daugeliu atvejų ir padeda nustatyti rūšį. Naudojant ultragarso detektorių su automatiniu dažnio nustatymu, būtent artimas šiam rodmuo bus rodomas ekrane. Tačiau detektoriumi nustatomi dažniai gali nežymiai skirtis nuo patektų lentelėje, nes maitindamiesi ar sugrįždami į slėptuves šikšnosparniai gali naudoti kiek skirtingus signalus. Jų dažnis priklauso ir nuo aplinkos, kurioje šikšnosparnis skraido: nežymiai signalai skiriasi jei tas pats šikšnosparnis skraido šalia medžių, virš vandens, miške, šalia pastatų ir pan.. Taip pat signalo dažnio nustatymui įtakos gali turėti ir šalia praskrendančio kitos rūšies šikšnosparnio skleidžiamas ultragarsas.
Nustatant rūšį naudojant ultragarso detektorių taip pat yra labai svarbu atkreipti dėmesį į girdiną signalo pobūdį – jo ritmiškumą, trukmę, skambėjimą. Signalų ir tarpų tarp jų trukmė skaičiuojamas sekundės dalimis, todėl pateikta lentelėje ji bus mažai naudinga – signalų reikia išgirsti. O garso pobūdžio žinojimas tikrai neretai praverčia. Tačiau kai kuriais atvejais net jei yra nustatomas signalo pikas, girdimas ritmiškumas ir garso pobūdis, apsispręsti kuri rūšis būna sunku. Todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kur ir kaip šikšnosparnis skraido, kokia jo išvaizda (dydis, sparnų forma ir pan.). Ir tik remiantis visos informacijos (tyrimų vietos, nustatytu signalo piku, išgirsto signalo garso pobūdžiu bei stebėjus šikšnosparnio skrydį) sukurtu įspūdžiu galima spręsti apie stebėtą šikšnosparnių rūšį. O jei nepavyksta, pergyventi nereikia – net ir patyrusiems tyrėjams dalies šikšnosparnių nepavyksta atpažinti (net ir naudojant įrašyto ultragarso spektogramų analizę).
