Trumpai
- Iš beveik 4500 pasaulyje žinomų žinduolių rūšių apie 1000 rūšių yra šikšnosparniai.
- Šikšnosparniai nėra giminingi graužikams. Vaisiaėdžius šikšnosparnius netgi norima priskirti prie primatų.
- Iš 1000 šikšnosparnių rūšių tik 3 rūšių atstovai minta gyvūnų krauju (Lietuvoje jie negyvena) ir vieno maitinimosi metu išgeria tik 20-40 ml kraujo. Kiti 70% šikšnosparnių rūšių žvėreliai minta vabzdžiais, o likusieji 30% – vaisiais, nektaru. Dauguma tropikuose gyvenančių šikšnosparnių platina ten augančių medžių, gėlių, krūmų sėklas, vaisius.
- Dabartinių šikšnosparnių protėviai gyveno jau prieš 50 milijonų metų ir jų išvaizda nuo šiais laikais skraidančių skyrėsi labai nedaug.
- Kai kurie šikšnosparniai gyvena virš 30 metų.
- Šikšnosparniai veisiasi lėtai. Patelės dažniausiai atsiveda tik vieną jauniklį per metus.
- Didžiausia šikšnosparnių kolonija – apie 20-40 milijonų individų – gyvena JAV esančioje Brakeno oloje.
- Kai kurie gyvūnėliai vabzdžius gaudo ne tik skraidydami, bet ir bėgiodami žemės paviršiumi ar ropodami medžių šakomis.
- Šikšnosparniai nesuka lizdų; ilsėdamiesi jie kabo žemyn galva arba įsispraudžia į plyšius. Tik keliolika šikšnosparnių rūšių sau darosi slėptuves – palapines iš lapų.
- Didžiausias Lietuvoje gyvenantis šikšnosparnis – rudasis nakviša. Jo kūno ilgis yra apie 8 cm, svoris gali siekti 36 g, o atstumas tarp išskleistų sparnų galiukų yra 37 cm.
- Mažiausias Lietuvos šikšnosparnis – šikšniukas nykštukas. Jo kūnas vos 4 centimetrų ilgio, o sveria jis 4–6 gramus.
- Ilgiausias ausis turi rudasis ausylis. Jos yra beveik tokio pat ilgio kaip ir kūnas. Žiemos metu ausylis ausis „slepia“ po sparnais.
- Didžiausi keliauninkai – rudieji nakvišos. Migracijų metu jie nuskrenda 1600 km atstumą. Žiemoti jie dkrenda į Čekiją, Vokietiją, Olandiją.
- Šikšnosparniai retai apsigyvena varpinių bokštuose. Jie mieliau renkasi vietas be skersvėjų ir voratinklių.
- Pasiutlige serga mažiau nei 0,5% viso pasaulio šikšnosparnių.
- Šikšnosparniai nesivelia į plaukus. Jie yra geri skrajūnai ir pastebi net plauko storumo objektus, pasitaikiusius jų kelyje.
- Seilėse esanti tam tikra veiklioji medžiaga neleidžia šikšnosparnio aukos kraujui sukrešėti. Ši medžiaga išsklaido kraujo krešulius įvairiose kūno vietose. Antikoaguliacinė šikšnosparnio seilių savybė normalizuoja kraujotaką ir deguonies patekimą į galvos smegenis.
- Kinijoje šikšnosparniai yra gerbiami. Čia jie laikomi sėkmės ir laimės simboliu.
- Škotijoje įš senų laikų išlikęs tikėjimas teigia, kad jei iki tol ramiai skraidęs šikšnosparnis pradeda blaškytis staigiai pakildamas aukštyn ir puldamas prie žemės, tai reiškia, kad išmušė raganų valanda, kai jos gali valdyti visus ypatingos apsaugos neturinčius žmones.
- Rusijoje prietaringi žmonės negyvus sudžiuvusius šikšnosparnius nešiodavosi užantyje taip tikėdamiesi užsitikrinti sveikatą ar laimę.
- Pietryčių Australijoje gyvenančios genties žmonės tiki, kad šikšnosparnio gyvenimas susijęs su žmogaus gyvenimu ir jei užmuši šikšnosparnį, tai sutrumpės ir žmogaus gyvenimas.
- Škotijoje namuose gyvenanti šikšnosparnių kolonija padidina namo vertę.
- Vienos Meksikoje gyvenančios šikšnosparnių rūšies atstovai gali pakilti dvi mylias nuo žemės paviršiaus. Tokiame aukštyje jie „gaudo“ vėją. Vėjo gūsis nuneša juos didelius atstumus 60 mylių per valandą greičiu.
