Šikšnosparniai (lot. Chiroptera) sudaro penktadal? pasaulio žinduoli? r?ši?, ta?iau d?l savo sl?pingo gyvenimo b?do yra viena iš mažiausiai ištirt? grupi? ir tik paskutiniais dešimtme?iais atskleidžiama kiek daugiau j? biologijos žini?. Ta?iau net ir dabar vis dar stokojama informacijos apie šiuos žinduolius.
Šikšnosparniai yra unikal?s gyv?nai, iš kit? tarpo išsiskiriantys daugumai žinduoli? ne?prastomis biologin?mis ypatyb?mis. Svarbiausia j? ir visiems puikiai žinoma – tai ta, kad šikšnosparniai yra vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai. Tik nesuklyskit – ne vieninteliai skraidantys gyv?nai, o žinduoliai – tokie gyv?nai, kurie savo jauniklius maitina pienu. Skraidan?i? gyv?n? yra daugiau – kad ir visiems puikiai žinomi paukš?iai, o štai žinduoli? tarpe šikšnosparniai yra vieninteliai, kuri? priekin?s gal?n?s virtusios sparnais. Skirtingai nei paukš?i?, šikšnosparni? sparnus sudaro ne plunksnos, o plona odos pl?vel?, kuri jungia ne tik priekin? gal?n? su užpakaline, bet ir uodeg? bei labai pailg?jusi? priekini? gal?ni? pirštus. Vaikš?ioti ar stov?ti, jie nesugeba, nes kojos ir p?dos per silpnos atlikti šias funkcijas. Jos naudojamos kitiems tikslams – kai kurios r?šys su j? pagalba sugauna ir doroja didesn? grob?, o visos r?šys – kabojimui. J? koj? pirštai turi ilgus, aštrius nagus bei stiprias sausgysles. D?l to, šikšnosparniui nut?pus pirštai stipriai susigniaužia ir nagai ?sikabina ? lubas. Jie gali kab?ti net ant vienos kojos. Net žiemodami, kai užmiega keliems m?nesiams, kabo žemyn galva. Pasitaiko atvej?, kai randami vis dar kabantys net negyvi šikšnosparniai. Be to, šikšnosparniai gali galv? pasukti 180 laipsni? kampu, tod?l net kabodami žemyn galva kuo puikiausiai visk? aplink mato.
Atsižvelgiant ? išvaizd?, mityb? ir orientavimosi aplinkoje b?d? visi šikšnosparniai yra skirstomi ? vais?džius ir vabzdžia?džius. Vais?dži? šikšnosparni? yra apie 180 r?ši? – dažniausiai tai stamb?s didel?mis akimis, vaisiais mintantys šikšnosparniai, kurie aplinkoje orientuojasi reg?jimu. Labai dažnai tai ?sp?ding? dydži? gyv?nai, pvz., Indomalajin?je srityje gyvenan?io kalongo (Pteropus vampyrus) išskleist? sparn? atstumas tarp galiuk? siekia 1,7 metro.
Vabzdžia?džiai šikšnosparniai dažniausiai yra mažesni už vais?džius, o aplinkoje orientuojasi tiek reg?jimu, tiek skleisdami ultragars?. Tai dar viena unikali šikšnosparni? savyb? – skleisdami ultragars? ir ausimis gaudydami gr?žtant? aid?. Labai ?mantrios kai kuri? šikšnosparni? raukšl?s ant nosies ir sud?tinga išorini? aus? sandara tiesiogiai susij? su tokia lokacija.
Dauguma vabzdžia?dži? šikšnosparni? minta vabzdžiais, bet yra ir pl?šri?, mintan?i? varliagyviais, ropliais ar net kitais smulkiais šikšnosparniais (pvz., netikrasis vampyras (Cardioderma cor)). Tarp vabzdžiais mintan?i? šikšnosparni? yra trys r?šys šikšnosparni?, apie kuriuos sklando legendos, paskleidusios nepagr?st? šikšnosparni? baim? žmoni? tarpe. Tai vampyrai: paprastasis (Desmodus rotundus), baltasparnis (Diphylla ecaudata), ir apželtakojis (Diaemus youngi) vampyrai. Iš ties? ši? trij? r?ši? šikšnosparniai minta krauju. Mokslininkai mano, kad vampyr? prot?viai maitinosi vabzdžiais ir j? lervomis, gyvenan?iomis stambi? žinduoli? žaizdose, o v?liau – patys prad?jo maistui naudoti žinduoli? arba paukš?i? krauj?. Tad žmon?ms j? nereikia bijoti – jie ne tik kad neminta žmoni? krauju, bet ir Lietuvoje negyvena.
Dar viena unikali šikšnosparni? savyb? yra vabzdžia?dži? šikšnosparni? sugeb?jimas nepalankiu gyvenimo laikotarpiu 5 – 35 kartus sumažinti savo k?no temperat?r? ir d?l to sul?t?jus medžiag? apykaitai nesimaitinti net 5 – 7 šaltus m?nesius. Tai taip vadinamas ?migis arba hibernacija.
Šiuo metu žinoma virš 1000 r?ši? ir j? skai?ius nuolat auga. Jie randami visur, išskyrus dykumas ir poliarines sritis (tai Antarktida, kur šalta, balta ir kur nieks nenori gyventi). Vais?džiai paplit? Afrikoje, Piet? Azijoje ir Australijoje, o vabzdžia?džiai – gyvena abiej? pusrutuli? mišk? zonoje