About bats generally

Bats (lot. Chiroptera) sudaro penktadal? pasaulio žinduoli? r?�i?, ta?iau d?l savo sl?pingo gyvenimo b?do yra viena iš mažiausiai ištirt? grupi? ir tik paskutiniais dešimtme?iais atskleidžiama kiek daugiau j? biologijos žini?. Ta?iau net ir dabar vis dar stokojama informacijos apie šiuos žinduolius.

 Šikšnosparniai yra unikal?s gyv?nai, iš kit? tarpo išsiskiriantys daugumai žinduoli? not?prastomis biologin?mis ypatyb?mis. Svarbiausia j? ir visiems puikiai žinoma – tai ta, that bats are the only flying mammals in the world. Tik nesuklyskit – ne vieninteliai skraidantys gyv?nai, o žinduoliai – tokie gyv?nai, that nourish their young with milk. Skraidan?i? gyv?n? yra daugiau – kad ir visiems puikiai žinomi paukš?iai, o štai žinduoli? tarpe šikšnosparniai yra vieninteliai, who? priekin?s gal?n?s virtusios sparnais. Skirtingai nei paukš?i?, �ik�nosparni? sparnus sudaro ne plunksnos, o plona odos pl?vel?, kuri jungia ne tik priekin? gal?n? su užpakaline, bet ir uodeg? bei labai pailg?jusi? priekini? gal?ni? pirštus. Vaikš?ioti ar stov?ti, they fail, nes kojos ir p?dos per silpnos atlikti šias funkcijas. Jos naudojamos kitiems tikslams – kai kurios r?šys su j? pagalba sugauna ir doroja didesn? grob?, o visos r?šys – kabojimui. J? koj? pirštai turi ilgus, sharp claws and strong tendons. D?l to, šikšnosparniui nut?pus pirštai stipriai susigniaužia ir nagai ?sikabina ? lubas. Jie gali kab?ti net ant vienos kojos. Even žiemodami, kai užmiega keliems m?nesiams, hanging upside down. Pasitaiko atvej?, when found still hanging even dead bat. Be to, šikšnosparniai gali galv? pasukti 180 laipsni? kampu, tod?l net kabodami žemyn galva kuo puikiausiai visk? aplink mato.

   Atsižvelgiant ? išvaizd?, mityb? ir orientavimosi aplinkoje b?d? visi šikšnosparniai yra skirstomi ? vais?džius ir vabzdžia?džius. Vais?dži? �ik�nosparni? yra apie 180 r?�i? – dažniausiai tai stamb?s  didel?mis akimis, fruit bats, kurie aplinkoje orientuojasi reg?jimu. Labai dažnai tai ?sp?ding? dyd�i? gyv?nai, for example., Indomalajin?je srityje gyvenan?io kalongo (Pteropus vampyrus) išskleist? sparn? atstumas tarp galiuk? siekia 1,7 metro.

   Vabzdžia?džiai šikšnosparniai dažniausiai yra mažesni už vais?d�ius, o aplinkoje orientuojasi tiek reg?jimu, tiek skleisdami ultragars?. Tai dar viena unikali šikšnosparni? savyb? – skleisdami ultragars? ir ausimis gaudydami gr?žtant? aid?. Labai ?mantrios kai kuri? �ik�nosparni? raukšl?s ant nosies ir sud?tinga išorini? aus? sandara tiesiogiai susij? su tokia lokacija.

   Dauguma vabzdžia?dži? �ik�nosparni? minta vabzdžiais, bet yra ir pl?šri?, mintan?i? varliagyviais, reptiles or even other small bats (for example., false vampire (Cardioderma cor)). Tarp vabzdžiais mintan?i? �ik�nosparni? yra trys r?šys šikšnosparni?, of which the legend, paskleidusios nepagr?st? �ik�nosparni? baim? žmoni? tarpe. These vampires: Simple (Desmodus rotundus), Whitefly (Diphylla ecaudata), and apželtakojis (Diaemus youngi) vampires. Iš ties? �i? trij? r?�i? šikšnosparniai minta krauju. The researchers believe, kad vampyr? prot?viai maitinosi vabzdžiais ir j? lervomis, gyvenan?iomis stambi? �induoli? žaizdose, o v?liau – patys prad?jo maistui naudoti žinduoli? arba paukš?i? krauj?. Tad žmon?ms j? nereikia bijoti – jie ne tik kad neminta žmoni? krauju, but do not live in Lithuania.

   Dar viena unikali šikšnosparni? savyb? yra vabzdžia?dži? �ik�nosparni? sugeb?jimas nepalankiu gyvenimo laikotarpiu 5 – 35 kartus sumažinti savo k?no temperat?r? ir d?l to sul?t?jus medžiag? apykaitai nesimaitinti net 5 – 7 šaltus m?nesius. Tai taip vadinamas ?migis arba hibernacija.