Vidutini? platum? klimatin?s juostos šikšnosparni? aktyvumas priklauso nuo daugelio mikroklimatini? s?lyg?: lietaus, v?jo, temperat?ros, ir vabzdži? – pagrindinio j? maisto – aktyvumo. Žiemos metu d?l maisto tr?kumo šikšnosparniai praleidžia ?mygyje, kuris vadinamas hibernacija. Hibernacijai jie turi ieškoti tinkam? sl?ptuvi?, kurios dažnai b?na toli nuo veisimosi kolonij?. Vieni prisitaik? hibernuoti požemin?se sl?ptuv?se ir ištveria atšiauresnes oro s?lygas, kiti renkasi mažiau apsaugotas sl?ptuves, tod?l sl?ptuv?s tur?t? b?ti šilto klimato zonoje. Migruodami ? žiemos sl?ptuves jie nuskrenda trumpas arba labai ilgas distancijas.

Pagal migravimo elges? šikšnosparniai skirstomi ? tris grupes. Pirm? grup? sudaro s?slios šikšnosparni? r?šys, kurios žiemoja ir sudaro jaunikli? veisimo kolonijas viename regione, tad ? žiemaviet? skrenda iki 50 km atstumu. Šiai grupei priklauso rudasis ausylis, Natererio pel?ausis.

Antr? grup? sudaro šikšnosparniai, reguliariai atliekantys trumpo arba vidutinio nuotolio sezoninius perskridimus, migracijos atstumas dažniausiai neviršija 500 km. Šiai grupei priklauso vandeninis ir k?drinis pel?ausiai bei europinis pla?iaausis. Tre?iai grupei priklauso šikšnosparniai, atliekantys reguliarius ilgo nuotolio sezoninius perskridimus. Šios r?šys iš vasaros ? žiemos sl?ptuves skrenda daugiau kaip 1000 km. Šiai šikšnosparni? grupei priklauso mažasis ir rudasis nakvišos, Natuzijaus šikšniukas, šikšniukas nykštukas ir dvispalvis plikšnys.

Didžiausioje Europos dalyje šikšnosparniai migruoja iš vasaros ? žiemos sl?ptuves piet?-vakar? kryptimi, o pavasar? gr?žta atgal. Dažniausiai šikšnosparniai migruoja palei j?r? pakrantes, upi? sl?nius ir vagas. Migruodami šikšnosparniai kaip orientavimosi aplinkoje priemon? naudoja reg?jim? ir echolokacij?. Skrisdami netoli žem?s jie echolokuoja, o skrendant aukštai orientyrais tampa kanalai, up?s, medži? juostos, net gyvatvor?s.

Google GmailEmailFacebook