Rasos lašeliais pasipuošęs žiemojantis vandeninis pelėausis
Šaltuoju metų laiku, kai trūksta maisto, šikšnosparniai praleidžia įmygyje – kad palaikant aukštą kūno temperatūrą nebūtų eikvojama energija, šie žinduoliai kūno temperatūrą sumažina apie 30° C ir ji priartėja prie aplinkos, kurioje žiemoja, temperatūros. Tuo pačiu visi žvėrelių gyvybiniai procesai sulėtėja: suretėja kvėpavimas, širdies ritmas. Nors gyvybiniai procesai sulėtėja, termoreguliacijos mechanizmai nenustoja veikti, tad atsidūrę pavojuje arba stipriai pasikeitus aplinkos temperatūrai, naudodami savo kūno riebalų sankaupas šikšnosparniai gali pakelti kūno temperatūrą iki normalios ir atsibusti. Pažadintas šikšnosparnis reaguoja iš karto, nors visiškai atsibusti jam reikia nemažai laiko – apie 20-30 minučių, per kurias sunaudojama daug visam žiemos įmygiui per vasarą sukauptų riebalų atsargų. Todėl žiemavietėse žadinami šikšnosparniai praranda daug riebalų, reikalingų ištverti visą žiemą, ir jų gali nepakakti iki pavasario. O jeigu šikšnosparnis iki pavasario išgyvena, bet esti šalta ir dėl to neskraido vabzdžių, žinduolis vėlgi žūsta. Štai kodėl labai svarbu, kad jų žiemojimui pasirinkta slėptuvė būtų saugi ir niekas netrikdytų šikšnosparnių miego. Žiemos įmygio metu šikšnosparniai natūraliai atsibunda nusišlapinti ar pakeisti vietą.
Vienos šikšnosparnių rūšys renkasi šaltas žiemavietes, kitos mėgsta šiltesnes – europinis plačiaausis ir šiaurinis šikšnys žiemoja šaltesnėse vietose, vandeninis pelėausis renkasi šiltesnes. vandeninis, Branto ir kūdrinis pelėausiai mėgsta labai drėgnas žiemavietes, o štai rudasis ausylis nėra išrankus – jį galima sutikti įvairiose žiemavietėse. Temperatūra žiemavietėse paprastai būna apie 4° C, tačiau gali būti ir žemesnė, bet negali siekti mažiau kaip 0° C. Lietuvoje labai mažai fortų, bunkerių ir tunelių, kuriuose šikšnosparniai paprastai randa prieglobstį žiemą. Todėl mūsų šalyje gyvenantys žinduoliai dažnai žiemoja žmogaus pastatytuose pastatuose, ypač mėgsta rūsius. Tai bene vienintelė vieta, kuriuose šikšnosparniai gali ištverti šaltąjį metų laiką. Tik rudasis nakviša gali žiemoti senų medžių uoksuose.
