Myotis Šiomis dienomis Lietuvos ornitologų draugija pateikė informaciją, kad Lietuvoje aptikta mūsų kraštui nauja šikšnosparnių rūšis – didysis pelėausis (Myotis myotis). Norėtume ir mes pasidžiaugti šiuo atradimu, tačiau manome, kad dar kiek per anksti taip drąsiai viešinti ekspertų nepatvirtintą informaciją.  Didysis pelėausis (Myotis myotis), kaip ir pilkasis ausylis (Plecotus austriacus) – ieškotinos šikšnosparnių rūšys Lietuvoje, nes yra aptiktos kaimyninėse šalyse ir net daugiau, nors ir negausiai, bet visai šalia valstybinės sienos su Lietuva. Pastaraisiais metai vykdant Lietuvos šikšnosparnių stebėseną kelis kartus buvo registruoti labai panašių individų stebėjimai, tačiau po pakartotinių stebėjimų, išsamios duomenų analizės ir konsultacijų su didelę šių rūšių pažinimo patirtį turinčiais užsienio ekspertais buvo nuspręsta, kad nepakanka įrodymų šios rūšies pripažinimui. Šikšnosparniai yra sunkiai tiriama gyvūnų grupė, todėl kai kuriais atvejais neužtenka fiksuoti jų skleidžiamo ultragarso signalus. Nors su ultragarso detektoriumi klausantis galima skirti atskirų rūšių skleidžiamo ultragarso ritmiką ir nustatyti diapazono ribas bei piką, yra būtina atsižvelgti į vietovės buveinę, kurioje skraido šikšnosparnis, struktūrą, skraidymo trajektorijos pobūdį, aukštį, skraidančių šikšnosparnių gausą bei rūšinę įvairovę. Esant net mažiausiai abejonei yra naudojama įrašyto ultragarso spektro analizė. Galiausiai apsisprendimą dėl rūšies gali nulemti tik papildomai atlikti sugauto šikšnosparnio morfologiniai matavimai – ausies ilgis, ausies kramslio forma, dilbio kaulo ilgis ir pan. Kaip naujos paukščių rūšies patvirtinimą Lietuvoje nagrinėja Lietuvos ornitologų draugijos Ornitofaunistinė komisija, taip ir naujos šikšnosparnių rūšes aptikimo faktą turi patvirtinti Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija, kuri yra tarptautinės šikšnosparnių apsaugos organizacijas vienijančios organizacijos BatLife Europe narė.
Internete pateikiamos informacijos apie didžiojo pelėausio aptikimą atveju buvo pasikliauta nors ir naujos kartos, tačiau mūsų gamtinėmis ir šikšnosparnių rūšių sudėties sąlygomis neišbandyto, detektoriaus – planšetinio kompiuterio su „Echo Meter Touch“ priedu bei automatiškai rūšį nustatančia programine įranga duomenimis. Mūsų nuomone, ši įranga, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms, ne visas rūšis teisingai identifikuoja, o tik sufleruoja kas tai galėtų būti ir todėl yra būtina įrašyto ultragarso spektro analizė. Ir ne atskiro fragmento, o viso įrašo ar net kelių toje pat vietoje tuo pačiu laiku darytų įrašų. Be to, veisimosi laikotarpiu šikšnosparniai yra sėslūs, aptinkami daugelį metų tose pačiose buveinėse ir, įtarus naujos Lietuvai rūšies aptikimo atvejį, stebėjimo vietoje turėtų apsilankyti šikšnosparnių tyrėjai – ekspertai, kurie atliktų išsamesnius stebėjimus naudodami profesionalius detektorius ir garantuotai identifikacijai gaudydami pačius šikšnosparnius. Ir tik jiems patvirtinus informaciją, galima teigti apie naujos šikšnosparnių rūšies Lietuvoje atradimą.
Mes tikime, kad visa tai dar priešakyje: spėjamai didžiojo pelėausio ultragarso įrašai yra išsaugoti, vietos žinomos ir ekspertams išanalizavus informaciją bei, jei prireiks, atlikus papildomus stebėjimus, galėsime pasveikinti Lietuvos faunos sąrašą papildžiusios šikšnosparnių rūšies atradėjus. O iki to norėtume paprašyti neskubėti su sensacijomis ir būti truputį daugiau atsakingiems už visuomenei pateikiamą informaciją.

Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija

Google GmailEmailFacebook