Šikšnosparni? likimui neabejingiems žmon?ms dovanojamas ženkliukas, kur? išleido Lietuvos gamtos fondas (LGF), ?gyvendindamas Vilniaus miesto savivaldyb?s visuomen?s aplinkosauginio švietimo programos projekt? „Susipažinkite – šikšnosparniai“ ir bendradarbiaudamas su Šikšnosparni? apsaugos Lietuvoje draugija (ŠALD).

Lietuvos gamtos fondas (LGF), ?gyvendindamas Vilniaus miesto savivaldyb?s visuomen?s aplinkosauginio švietimo programos projekt? „Susipažinkite – šikšnosparniai“ ir bendradarbiaudamas su Šikšnosparni? apsaugos Lietuvoje draugija (ŠALD) išleido lankstinuk?, kuriame galite surasti informacij? kaip elgtis pastate aptikus šikšnosparn?.  Lankstinuk? perži?r?ti ir parsisi?sti galite paspaud? ši? nuorod?- Lankstinukas.

Kai kurie šikšnosparniai, kurie dienojimo vietoms naudoja inkilus (pvz., kol kas Lietuvoje dar neaptikto didžiojo pel?ausio (Myotis myotis) patinas), b?dami inkile skleidžia gars?, labai panaš? ? t?, kur? skleidžia suerzintos taip pat inkiluose apsigyvenusios vapsvos. Taip jie iš anksto atbaido smalsuolius, kurie taikosi patikrinti kas yra inkilo viduje.

Tarptautin? IT kompanija „CSC Baltic“ globoja Verki? parke gyvenan?ius šikšnosparnius. Padedant Lietuvos gamtos fondui (LGF) pernai prad?t? 19-os inkil? pažintin? tak? Verk?s pakrante šiemet papild? IT specialist? rankomis sumeistrauti inkilai ir informacinis stendas prie Verki? mal?no, kuriame galite sužinoti daugiau apie Lietuvoje gyvenan?ius šikšnosparnius. A?i? „CSC Baltic“, pavasar? pabud? šikšnosparniai tikrai bus d?kingi už jiems sukurtas naujas sl?ptuves!

Rudasis nakviša. N. Žitkevi?iaus nuotrauka

Daugumai šikšnosparniai kelia baim? tod?l, kad platina pasiutlig?. Iš dalies jie teis?s – kaip ir kiti gyv?nai, šikšnosparniai gali b?ti pasiutlig?s nešiotojai. Nuo to neapsisaugoj?s nei vienas laukinis gyv?nas. Ta?iau žmog? apkr?sti šiuo virusu šikšnosparniai beveik negali.

Brandto pel?ausis. R. Karpuškos nuotrauka

Vasaros pabaigoje – ruden?, migruodami ar ieškodami tinkam? žiemavie?i?, šikšnosparniai neretai ?skrenda ? biurus, gyvenamuosius kambarius, bendrus pastat? koridorius. Geriausias b?das „išprašyti“ gyv?n?l? iš nam? – leisti jam pa?iam susirasti keli? lauk. Nepanikuokite, žinokite, kad šikšnosparnis išsigand?s dar labiau nei j?s. Gyv?no baidymas ar mojavimas rankomis tik paskatins j? dar labiau blaškytis po kambar?. Pateikiame kelet? patarim?, kaip tinkamai elgtis su šiuo sve?iu.

2013 m. rugpj??io 9-osios vakar? prie Pavilni? ir Verki? regionini? park? direkcijos susirinko daugiau kaip 200 vilnie?i? ir Vilniaus miesto sve?i?, panorusi? susipažinti su Lietuvoje gyvenan?iais šikšnosparniais. ?ia juos susipažinti su šiais unikaliais žinduoliais pakviet? Lietuvos gamtos fondas, kuris, ?gyvendindamas Vilniaus miesto savivaldyb?s visuomen?s aplinkosauginio švietimo programos projekt? „Susipažinkite – šikšnosparniai“, kartu su Pavilni? ir Verki? regionini? park? direkcija sureng? oficial? EUROBATS organizuojamos 17-osios tarptautin?s Šikšnosparni? nakties (International Bat Night) rengin?.

Šiaurinis šikšnys.
N. Žitkevi?iaus nuotrauka

Kvie?iame ? tarptautin? Šikšnosparni? nakt? Verki? parke (Vilnius), penktadien? (rugpj??io 9 d.).  Renginio pradžia 21 val.

„Jie veliasi ? plaukus, aštriais dantukais kimba ? kakl? ir siurbia krauj?”, – siaubo filmo scenarijaus vertas istorijas pasakojo pries m?nes? „Kult?ros naktyje“ su šikšnosparniais susipažinti at?j? vilnie?iai. Ta?iau klausantis pasakojimo apie sl?pining? ši? vieninteli? pasaulyje skraidan?i? žinduoli? gyvenimo b?d? j? nuomon? keit?si: mitai krito ž?tb?tin?je kovoje su žinojimu, baimes keit? susižav?jimas – juk šie p?kuoti sparnuo?iai ne tik nepavojingi, bet net naudingi – sunaikina šimtus jaukius vasaros vakarus gadinan?i? kraujasiurbi?.

Šikšnosparniai ant savo sparn? gali tur?ti randus – tokius pat, kaip žmon?ms lieka ?sipjovus piršt? ar užgijus žaizdai kitoje k?no vietoje. Ir tai nieko nuostabaus – šikšnosparni? sparno pl?vel? (oda) yra gyvas audinys ir turi visus komponentus žaizdoms užgydyti.

? gyvenam? patalp? patekus šikšnosparniui žmones dažniausiai iškyla klausimas, kaip kuo grei?iau j? išprašyti lauk. Tenka išgirsti ir klausim? k? tai gal?t? reikšti.

? daugiabu?i? nam? butus ar kitas gyvenamas patalpas šikšnosparniai patenka atsitiktinai. Šiltuoju met? laiku dažniausiai taip atsitinka su jaunais, dar nepatyrusiais šikšnosparniais, kurie pro pravir? lang? ?lekia besivydami vabzd? arba dar blogai suderina orientavimosi ir skrydžio ?g?džius. Šaltuoju met? laiku ? gyvenamas patalpas ar biur? ofisus šikšnosparniai dažniausiai patenka keisdami žiemaviet?. Nors š? met? laik? šie žinduoliai dažniausiai praleidžia savotiškai ?mig?, ta?iau, jei spustel?jus šaltukui žiemavietei pasirinktoje vietoje šikšnosparniui yra per šalta, jis gali išskristi ieškoti kitos vietos ir skub?damas gali patekti ? gyvenamas patalpas.