Jei dabar vakare matote (ar girdite) skraidantį šikšnosparnį, tai greičiausiai bus vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus), vienas iš didžiausių Lietuvoje sutinkamų šikšnosparnių. Įprastinėse šikšnosparnių žiemavietėse (požemiuose, rūsiuose) pasirodo daug vėliau nei kitų rūšių šikšnosparniai, tik gruodžio mėnesį, tačiau čia aptinkami retai ir tai tik pavieniai individai. Manoma, kad greičiausiai žiemoja namų ertmėse, ventiliacijos angose, kur oro temperatūra 2 – 4 laipsniai pagal Celcijų. Tai vienas iš nedaug šikšnosparnių, kurie gali žiemoti sausose ir šaltose žiemavietėse.

Šikšnosparnių gyvenimas vyksta savotiškais kasmet pasikartojančiais ciklais. Pavasarį, kovo mėnesį, šikšnosparniai prabunda iš žiemos miego ir apleidžia žiemojimo vietas. 

Lietuvos gamtos fondo kova su mitais apie šikšnosparnius atnešė vaisių: sostinėje pirmą kartą inkilai šikšnosparniams iškelti ant gyvenamojo namo; iniciatyvos padėti šikšnosparniams ėmėsi informacinių technologijų bendrovė. Baigiantis vasarai Šeškinėje ir Verkių dvaro parke iškelti 22 įvairių tipų specialūs inkilai, kurie taps saugiomis slėptuvėmis keliems šimtams šikšnosparnių.

Dvispalvis plikšnys. K. Baranausko nuotrauka

2012 m. liepos 26 d. vakarą šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija (ŠALD) kartu su Lietuvos gamtos fondu bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija Verkiuose surengė šikšnosparnių vakarą. Pagrindinis šio renginio tikslas buvo supažindinti visuomenę su šikšnosparniais, išsklaidyti vis dar gyvuojančius nepagrįstus mitus apie šiuos skraidančius žinduolius bei parodyti, kaip yra tiriami šie naktiniai skrajūnai.

Liepos 26 d. vakarą Lietuvos gamtos fondas kartu su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija bei Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija kviečia praleisti stebint šikšnosparnius.

Europiniai plačiaausiai (Barbastella barbastellus). K. Baranausko nuotrauka.

Kauno III (Naujosios Fredos) fortas

   Šikšnosparniai yra naktiniai ir labai judrūs gyvūnai, todėl turi nedaug natūralių priešų. Pastebėta, kad kartais šiuos skrajūnus kartais medžioja pelėdos, todėl jie privengia tokios kaimynystės. Kur kas daugiau priešų jiems kelia grėsmę žiemavietėse, kai šie žvėreliai būna įmigę – tuomet į juos kėsinasi kiaunės, katės, o kartais net žiurkės.

Pats paprasčiausias būdas padėti šikšnosparniams – jiems netrukdyti. O jei norite jiems padėti įsikurti, siūlome pagaminti ir iškelti specialiai šiems žinduoliams skirtus inkilus. Kaip tai padaryti galite susipažinti žiūrėdami šį video.

Lietuvoje yra labai mažai literatūros, supažindinančios su šikšnosparniais ir jų apsauga Lietuvoje. Norime pasidžiaugti, kad2010 metų pradžioje jaunieji Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos (SALD) nariai pradėjo vykdyti projektą „Pažinkime šikšnosparnius drauge“, kuris įgyvendinamas ES programos „Veiklus jaunimas“ dėka. Viena iš šio projekto veiklų – knygutės „Šikšnosparniai ir mes“ parengimas ir išleidimas. Šio leidinio tikslas ir yra sugriauti su šikšnosparniais susijusius mitus ir supažindinti skaitytoją su tikruoju šikšnosparnių gyvenimu. 

Nuo 2010 m. vasario mėnesio jaunųjų Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos (SALD) narių iniciatyva pradėtas vykdyti „Pažinkime šikšnosparnius drauge“ projektas. Šį projektą remia Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas“.

Projekto tikslas – suteikti galimybę Lietuvos kaimo vietovių jaunimui turiningai praleisti savo laisvalaikį tyrinėjant gamtą ir joje gyvenančius šikšnosparnius.

Lietuvoje gyvena apie 806 tūkst. jaunų žmonių (nuo 14 iki 29 m.), iš kurių maždaug 253 tūkst. gyvena kaimo vietovėse. Tokiose vietovėse yra ypač jaučiamas jaunimo užimtumo trūkumas, įvairių užimtumo ir laisvalaikio leidimo formų stoka. Todėl šiuo metus truksiančiu projektu jaunieji SALD nariai sieks pagyvinti kaimo vietovių jaunimo laisvalaikį, suburti juos kartu ir supažindinti su jų aplinkoje gyvenančiais šikšnosparniais. Projekto organizatoriai tikisi, kad bent dalinai padidins Lietuvos jaunimo susidomėjimą šikšnosparniais bei jų apsauga.