Aaron Corcoran nuotrauka

Aaron Corcoran nuotr.

 Evoliucijos skatinamos „ginklavimosi varžybos“ tarp šikšnosparni? ir naktini? drugi? t?siasi jau 65 milijonus met?. Vis? t? laik? šikšnosparniai tobulina geb?jimus skleidžiamo ultragarso pagalba aptikti, susekti ir sugauti pro šal? praskrendant? net ir pat? mažiausi? vabzd?, o šie stengiasi surasti b?d? kaip efektyviau apgauti šikšnosparnio ultragarso sonar?.

Raudonsparn? meškut? (Tyria jacobaeae). Keith Edkins nuotrauka

Raudonsparn? meškut? (Tyria jacobaeae). Keith Edkins nuotr.

Vieni iš j? išmoko vos tik pajut? virpesius kristi žemyn kaip lietaus lašai, kiti prirt?jus šikšnosparniui ima suktis spirale, treti ?sigudrino atgal pasi?sti klaidinan?ius ultragarso signalus. Iš šiuo metu žinom? s?kmingiausias išradimas priklauso drugeliams meškut?ms (Arctiidae) – šie drugiai išmoko imituoti šikšnosparni? siun?iamus ultragarso signalus ir, pajut? pavoj?, pasiun?ia atgal vis? serij? gars? taip suklaidindami priešinink?.

Ilg? laik? buvo manoma, kad meškut?s yra vieninteliai drugiai ?vald? toki? ultragarso maskuot?. Ta?iau pastaraisiais metais vykusi? tyrim? metu išaišk?jo, kad tok? pat savisaugos ginkl? turi ir kai kurie tropikuose gyvenantys sfinksai. JAV mokslininkai Džesi Barber iš Aidacho valstijos Boice miesto universiteto ir Akito Kavachara iš Floridos universiteto žurnale „Biology Letters“ paskelb? savo tyrim? pasteb?jimus, kuriuose apraš? savo bandymus su Borneo džiungl?se sugautais sfinksais (Sphingidae). Straipsnyje šie zoologai teigia, kad tyrim? metu leidžiant šikšnosparni? ultragarso ?rašus trij? r?ši? sfinksai – Cechenena lineosa, Theretra boisduvalii ir Theretra nessus ? tai atsakydavo savo ultragarso signalu.

Sfinksas Theretra nessus. Shantanu Kuveskar nuotrauka.

Sfinksas Theretra nessus. Shantanu Kuveskar nuotrauka.

Kol kas mokslininkai tiksliai nenustat? kaip šis sfinks? ultragarsas veikia šikšnosparnius – ar tiesiogiai atbaido šiuos žinduolius, ar sukuria daug ultragarsini? trikdži?, trukdan?i? šikšnosparniams orientuotis. Bet d?l vieno mokslininkai neabejoja – šie garsai skirti b?tent savigynai nuo šikšnosparni?.

?domu ir tai, kad šios dvi apsisaugojimui nuo šikšnosparni? ultragars? naudojan?ios drugi? grup?s (meškut?s ir sfinksai) vyst?si atskirais keliais, nepriklausomai viena nuo kitos. Tod?l ir ultragarso išgirdimo bei skleidimo b?dai skiriasi. Meškut?s šikšnosparni? skleidžiam? ultragars? girdi su ant kr?tin?s esan?i? speciali? organ? pagalba. Ten pat yra ir kiti organai, kuriais jos skleidžia atsakom?j? ultragars?. O sfinksai ultragars? girdi kita vieta – pas juos special?s ultragars? fiksuojantys organai yra ant galvos. Ir atsakom?j? signal? skleidžia kitu b?du nei meškut?s – ? šikšnosparni? ultragars? jie atsako savo dauginimosi organ? trindami ? pilvel? ir tuomet jo žvyneliai skleidžia atitinkamo dažnio gars?. Galima sp?ti, kad evoliucijos eigoje sfinksai pasirinko ekonomiškesn? variant?, bet, pripažinkite, kad keistesn? b?d? „dainuoti“ ultragarsu b?t? sunku sugalvoti.

Google GmailEmailFacebook