Aaron Corcoran nuotrauka

Aaron Corcoran nuotr.

�Evoliucijos skatinamos �ginklavimosi var�ybos� tarp �ik�nosparni? ir naktini? drugi? t?siasi jau 65 milijonus met?. Vis? t? laik? �ik�nosparniai tobulina geb?jimus skleid�iamo ultragarso pagalba aptikti, susekti ir sugauti pro �al? praskrendant? net ir pat? ma�iausi? vabzd?, o �ie stengiasi surasti b?d? kaip efektyviau apgauti �ik�nosparnio ultragarso sonar?.

Raudonsparn? mekut? (Tyria jacobaeae). Keith Edkins nuotrauka

Raudonsparn? mekut? (Tyria jacobaeae). Keith Edkins Photo.

Vieni i j? imoko vos tik pajut? virpesius kristi emyn kaip lietaus laai, kiti prirt?jus iknosparniui ima suktis spirale, treti ?sigudrino atgal pasi?sti klaidinan?ius ultragarso signalus. I iuo metu inom? s?kmingiausias iradimas priklauso drugeliams mekut?ms (Arctiidae) – ie drugiai imoko imituoti iknosparni? siun?iamus ultragarso signalus ir, pajut? pavoj?, pasiun?ia atgal vis? serij? gars? taip suklaidindami prieinink?.

Ilg? laik? buvo manoma, kad mekut?s yra vieninteliai drugiai ?vald? toki? ultragarso maskuot?. Ta?iau pastaraisiais metais vykusi? tyrim? metu iaik?jo, kad tok? pat savisaugos ginkl? turi ir kai kurie tropikuose gyvenantys sfinksai. JAV mokslininkai Desi Barber i Aidacho valstijos Boice miesto universiteto ir Akito Kavachara i Floridos universiteto urnale Biology Letters paskelb? savo tyrim? pasteb?jimus, kuriuose apra? savo bandymus su Borneo diungl?se sugautais sfinksais (Sphingidae). The article says these zoologists, kad tyrim? metu leidiant iknosparni? ultragarso ?raus trij? r?�i? sfinksaiCechenena lineosa, Theretra boisduvalii go Theretra nessus ? tai atsakydavo savo ultragarso signalu.

Sfinksas Theretra nessus. Shantanu Kuveskar nuotrauka.

Sfinksas Theretra nessus. Shantanu Kuveskar photo.

Kol kas mokslininkai tiksliai nenustat? kaip is sfinks? ultragarsas veikia iknosparnius – or directly repels mammals, ar sukuria daug ultragarsini? trikdi?, trukdan?i? iknosparniams orientuotis. Bet d?l vieno mokslininkai neabejojaie garsai skirti b?tent savigynai nuo iknosparni?.

?domu ir tai, kad ios dvi apsisaugojimui nuo iknosparni? ultragars? naudojan?ios drugi? grup?s (mekut?s ir sfinksai) vyst?si atskirais keliais, independently of each other. Tod?l ir ultragarso igirdimo bei skleidimo b?dai skiriasi. Mekut?s �ik�nosparni? skleidiam? ultragars? girdi su ant kr?tin?s esan?i? speciali? organ? pagalba. There are also other bodies, kuriais jos skleidia atsakom?j? ultragars?. O sfinksai ultragars? girdi kita vietapas juos special?s ultragars? fiksuojantys organai yra ant galvos. Ir atsakom?j? signal? skleidia kitu b?du nei mekut?s – ? �ik�nosparni? ultragars? jie atsako savo dauginimosi organ? trindami ? pilvel? ir tuomet jo vyneliai skleidia atitinkamo danio gars?. Galima sp?ti, kad evoliucijos eigoje sfinksai pasirinko ekonomikesn? variant?, bet, acknowledge, kad keistesn? b?d? dainuoti ultragarsu b?t? sunku sugalvoti.

Google GmailEmailFacebook