Ūsuotasis pelėausis (Myotis mystacinus Kuhl, 1817) – mažas šikšnosparnis. Kūno ilgis – 35 – 48 mm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 190 – 225 mm, masė – 4 – 8 g. Užfiksuotas ilgiausias ūsuotojo šikšnosparnio gyvenimo trukmė – 19 metų ir 8 mėnesiai. Tai Brandto pelėausio rūšis dvynė. Šių dviejų rūšių išorinė sandara tokia panaši, kad tik 1970 metais mokslininkai išskyrė kaip dvi savarankiškas rūšis. Todėl vykdant žiemojančių individų apsauktas yra nurodomos abi rūšys – Myotis brandtii/mystacinus.

   Skleidžiamas ultragarsas – 50 kHz (41,7 – 69,4 kHz). Skraidyti pradeda 30 minučių po saulės laidos. Skrydis greitas, tiesus, dažnai žmogaus aukštyje.

   Manoma, kad paplitęs didžiojoje Europos dalyje. Lietuvoje iki šiol žinoma tik viena radavietė – Biržų rajone esančioj karstinėje įgriuvoje „Karvės ola“ 1978 m. buvo rasta šio žinduolio kaukolė. Remiantis užsienio šalių tyrinėtojų duomenimis ūsuotieji šikšnosparniai slepiasi medžių drevėse, uoksuose, pastatuose. Patelės formuoja jauniklių veisimosi kolonijas po 20 – 70 individų.

Google GmailEmailFacebook