Šiame pasaulyje šikšnosparniai atsirado prieš 50 mln. metų, žmogus (Homo sapiens) – mažiau nei prieš 3 milijonus. Šikšnosparniai ir žmonės kartu gyventi pradėjo jau nuo tu laikų, kai žmogus apsigyveno olose, tačiau kai žmogus atsistojo ant kojų, pradėjo naudoti įrankius ir ugnį, šikšnosparniams teko pasitraukti iš savo slėptuvių. Bet žmogaus kaimynystės šikšnosparniai visiškai neatsisakė ir bando susigyventi kartu. Neretai šikšnosparnių kolonijos (kurias kartais sudaro nuo keliasdešimt iki kelių šimtų individų) įsikuria žmonių kaimynystėje, ypač jos mėgsta palėpes, pastoges ir stogo konstrukcijose esančius plyšius. Tokios vietos vilioja šiuos naktinius žvėrelius dėl palankių sąlygų jiems įsikurti – tamsos, tinkamos temperatūros bei mažo trikdymo. Gamtoje tinkamų vietų kolonijoms įsikurti (pvz., didelių uoksų) lieka vis mažiau, todėl šikšnosparniai dažnai apsistoja šalia žmogaus, kur vasarą veda ir augina jauniklius. Žinomos didelės jauniklių išvedimo kolonijos, kurios formuojasi ir gyvena ne vieną dešimtmetį senuose dvaruose, bažnyčiose, senose kaimo sodybose. Bet paskutiniu metu paspartėjo senų namų, bažnyčių, dvarų renovacija. Dažnai darbai vyksta neatsižvelgiant į juose gyvenančius šikšnosparnius, o renovuoti pastatai dažniausiai tampa netinkami šikšnosparniams gyventi. Todėl prieš planuojant ar atliekant pastatų renovaciją yra rekomenduotina susisiekti su Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija, kad pastarosios specialistai patikrintų, ar pastate gyvena šikšnosparniai, įvertintų apsaugos būtinybę ir pasiūlytų sprendimo būdus.
Jei sutinkate, kad šikšnosparniai gyventų kartu
Jei namo palėpėje apsigyvena nedidelė šikšnosparnių kolonija arba pavieniai individai, žmogus dažniausiai apie juos net neįtaria. Tačiau didesnė šių žvėrelių kolonija gali sukelti šiokių tokių nepatogumų: kelti triukšmą, cypsėdami ir krebždėdami, įskristi į namo vidų. Jeigu kolonija labai didelė ir šikšnosparniai toje pačioje vietoje gyvena jau daug metų, susidaro nemažai jų išmatų. Šią problemą galima lengvai išspręsti po šikšnosparnių kabėjimo vietomis, t. y. ten, kur aiškiai matomos išmatų krūvelės, padėjus kokį nors padėklą ar indelį. Taip jūsų palėpės grindys nebus gadinamos, kvapas neįsigers, o turtingas azoto guanas (šikšnosparnių išmatos) puikiausiai tiks tręšti daržą.
Namas, kuriame įsikuria šikšnosparniai, tampa originalus, atsiranda galimybė vakarais su visa šeima ar draugais stebėti šiuos naktinius gyvūnus. Daugelyje šalių, kaip antai: Čekijoje, D.Britanijoje, tokie namai labai vertingi. Daugelį mūsų krašto gyvūnų labai sunku pamatyti, tuo labiau juos stebėti, o šikšnosparniai iš tiesų puikus stebėjimo objektas. Ypač įdomu vakare laukti jų išskrendančių iš savo slėptuvių, stebėti, kaip pasikeičia jų skaičius, kai pradeda skraidyti jaunikliai, kaip kiekvienais metais šis skaičius kinta ir pan.
Jeigu norite, kad jūsų namuose apsigyventų šikšnosparniai, galima namą „patobulinti“, tai atlikti nesudėtinga. Šikšnosparniai namo palėpe tikrai nesinaudos, jeigu ji yra sandari ir į ją neįmanoma patekti. Tokiu atveju reikėtų įrengti nedideles išskridimo ertmes, pvz., namo palėpės skyde įrengti nedidelę angą. Kiek įdomesnis būdas – naudoti specialias čerpes su šikšnosparnių landomis. Paprastai šikšnosparniai įsikuria namo tarpuose, ertmėse. Jiems nesant palėpėje galima pritvirtinti medinius skydus arba pavienes lentas. 
Tik svarbu, kad tarpas tarp lentos ir stogo konstrukcijos (arba tarp dviejų lentų) butu apie 2 cm. Jeigu tarpas bus didelis, šikšnosparniai jausis nesaugiai ir vargu, ar pasinaudos šia slėptuve. Be to, palėpėse ir ant išorinės namo sienos tai pat galima kabinti įprastus inkilus šikšnosparniams. Galima įrengti slėptuves ir ant išorinių namo sienų. Tai atlikti labai paprasta – užtenka prie namo sienos ant tarpinių pritvirtinti medinę lentą arba skydą. Svarbu, kad tarpas tarp lentos ir sienos būtų 2 cm, o pati konstrukcija pakankamai hermetiška, kad pro viršų nepatektų vanduo. Tokia slėptuvė gali tapti puikiu namo papuošalu, nes priekinę sienelę iš išorės galima įdomiai išdažyti arba išdrožinėti.
Rūsius taip pat galima labiau pritaikyti šikšnosparnių žiemojimui. Ant rūsio sienos galima pritvirtinti lentų ir paliekant 2 cm tarpus primūryti plytų arba naudoti statybinius blokus su skylėmis. Tokiu būdu sukuriamos įvairios ertmės, kuriose šikšnosparniai gali ramiai žiemoti. Nereikėtų pamiršti, kad rūsys irgi negali būti hermetiškas, jame turėtų būti nors nedidelių ventiliacijos ertmių, kad šikšnosparniai galėtų išskristi netgi žiemą.
Jei nesutinkate, kad šikšnosparniai gyventų kartu
Šikšnosparniai yra neatsiejama mūsų šalies biologinės įvairovės dalis, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Jei namo šeimininkams šikšnosparnių kaimynystė nepriimtina, jie turi pasirinkti tinkamą, humanišką, metodą pašalinti skraidančius žinduolius, tačiau būtina atminti, kad iš 15 Lietuvoje registruotų šikšnosparnių rūšių į Lietuvos Raudonąją knygą yra įrašyta 11 rūšių. Tad drastiški bandymas atsikratyti „įnamiais“ gali baigtis teisiniais nemalonumais ir baudomis. Todėl, jei tikrai apsisprendėte, kad šikšnosparniai yra nepageidaujami kaimynai ir norite juos išprašyti, susisiekite su Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija ir mes surasime tiek pastato savininkams, tiek šikšnosparniams naudingiausią išeitį.
Yra tekę girdėti apie savarankiškus bandymus atsikratyti šikšnosparniais, iš kurių dauguma baigėsi nesėkmingai. Labai svarbu atminti, kad jokiais būdais negalima prieš juos naudoti nuodų. Chemijos paveikti šikšnosparniai bus pasimetę aplinkoje, sirgs, žus. Antra, nuodų priėdę šikšnosparniai gali pridaryti daug nemalonumų, susidūrę su žmonėmis ar kitais gyvūnais. Tokių kontaktų metu gali nukentėti vaikai arba naminiai gyvūnai. Be to, chemija – tai tik laikina priemonė, nes paprastai šikšnosparniai po kurio laiko vėl sugrįžta. Taigi, šis metodas tiesiog nehumaniškas, nes naikinamos besilaukiančios patelės arba bejėgiai jaunikliai.
Vienas iš saugesnių šikšnosparnių kolonijos pašalinimo būdų yra tiesioginis skylių, pro kurias šie žvėreliai patenka į pastato vidų, užtaisymas šikšnosparniams išskridus – jokiu būdu negalima to daryti tuomet, kai šikšnosparniai yra pastato viduje. Tačiau tokia anga gali būti ne viena, tad reikia atidžiai sekti per kur šikšnosparniai išskrenda ir sugrįžta. O kaip kompensacinė priemonę patartina prie namo iškabinti specialius inkilus šikšnosparniams, ypač daugiakamerinius, kuriuose šie gyvūnėliai galės toliau veistis ir netrikdyti namo šeimininkų ramybės.
Galimi ir kiti variantai. Šikšnosparniai nemėgsta šviesos ir triukšmo, todėl pavasarį dienos metu dažnai lankykitės palėpėje, triukšmaukite, galite leisti muziką, palikti įjungtas šviesas – tokia palėpė turėtų būti nepatraukli šikšnosparniams, ir jie nenorės joje apsistoti. Prisiminkite! Visus šiuos veiksmus būtina atlikti iki pavasario.
Jeigu jūs nepastebėjote ir šikšnosparniai vis dėlto apsigyveno jūsų palėpėje, reikėtų pakentėti ir leisti jiems tuos metus pagyventi jūsų namuose, nes nuo birželio iki liepos pabaigos trikdyti ir kenkti šiems gyvūnėliams jokiu būdu negalima. Patelės tuo metu veda ir augina jauniklius, tai labai pažeidžiamas periodas šių žinduolių gyvenimo cikle. Reikia jiems leisti ten pasilikti. Jau visai greitai, rugpjūčio mėnesį, jaunikliai užaugs ir šikšnosparniai pasitrauks iš kolonijų palikdami palėpes. Šikšnosparnio patelė per metus atveda tik vieną, retais atvejais du, jauniklius, dėl to svarbu apsaugoti veisimosi koloniją nuo sunaikinimo ir taip prisidėti prie šių naudingų žinduolių išlikimo.
