Šiame pasaulyje šikšnosparniai atsirado prieš 50 mln. met?, žmogus (Homo sapiens) – mažiau nei prieš 3 milijonus. Šikšnosparniai ir žmon?s kartu gyventi prad?jo jau nuo tu laik?, kai žmogus apsigyveno olose, ta?iau kai žmogus atsistojo ant koj?, prad?jo naudoti ?rankius ir ugn?, šikšnosparniams teko pasitraukti iš savo sl?ptuvi?. Bet žmogaus kaimynyst?s šikšnosparniai visiškai neatsisak? ir bando susigyventi kartu. Neretai šikšnosparni? kolonijos (kurias kartais sudaro nuo keliasdešimt iki keli? šimt? individ?) ?sikuria žmoni? kaimynyst?je, ypa? jos m?gsta pal?pes, pastoges ir stogo konstrukcijose esan?ius plyšius. Tokios vietos vilioja šiuos naktinius žv?relius d?l palanki? s?lyg? jiems ?sikurti – tamsos, tinkamos temperat?ros bei mažo trikdymo. Gamtoje tinkam? viet? kolonijoms ?sikurti (pvz., dideli? uoks?) lieka vis mažiau, tod?l šikšnosparniai dažnai apsistoja šalia žmogaus, kur vasar? veda ir augina jauniklius. Žinomos didel?s jaunikli? išvedimo kolonijos, kurios formuojasi ir gyvena ne vien? dešimtmet? senuose dvaruose, bažny?iose, senose kaimo sodybose. Bet paskutiniu metu paspart?jo sen? nam?, bažny?i?, dvar? renovacija. Dažnai darbai vyksta neatsižvelgiant ? juose gyvenan?ius šikšnosparnius, o renovuoti pastatai dažniausiai tampa netinkami šikšnosparniams gyventi. Tod?l prieš planuojant ar atliekant pastat? renovacij? yra rekomenduotina susisiekti su Šikšnosparni? apsaugos Lietuvoje draugija, kad pastarosios specialistai patikrint?, ar pastate gyvena šikšnosparniai, ?vertint? apsaugos b?tinyb? ir pasi?lyt? sprendimo b?dus.

   Jei sutinkate, kad šikšnosparniai gyvent? kartu
Jei namo pal?p?je apsigyvena nedidel? šikšnosparni? kolonija arba pavieniai individai, žmogus dažniausiai apie juos net ne?taria. Ta?iau didesn? ši? žv?reli? kolonija gali sukelti šioki? toki? nepatogum?: kelti triukšm?, cyps?dami ir krebžd?dami, ?skristi ? namo vid?. Jeigu kolonija labai didel? ir šikšnosparniai toje pa?ioje vietoje gyvena jau daug met?, susidaro nemažai j? išmat?. Ši? problem? galima lengvai išspr?sti po šikšnosparni? kab?jimo vietomis, t. y. ten, kur aiškiai matomos išmat? kr?vel?s, pad?jus kok? nors pad?kl? ar indel?. Taip j?s? pal?p?s grindys nebus gadinamos, kvapas ne?sigers, o turtingas azoto guanas (šikšnosparni? išmatos) puikiausiai tiks tr?šti darž?.
   Namas, kuriame ?sikuria šikšnosparniai, tampa originalus, atsiranda galimyb? vakarais su visa šeima ar draugais steb?ti šiuos naktinius gyv?nus. Daugelyje šali?, kaip antai: ?ekijoje, D.Britanijoje, tokie namai labai vertingi. Daugel? m?s? krašto gyv?n? labai sunku pamatyti, tuo labiau juos steb?ti, o šikšnosparniai iš ties? puikus steb?jimo objektas. Ypa? ?domu vakare laukti j? išskrendan?i? iš savo sl?ptuvi?, steb?ti, kaip pasikei?ia j? skai?ius, kai pradeda skraidyti jaunikliai, kaip kiekvienais metais šis skai?ius kinta ir pan.
Jeigu norite, kad j?s? namuose apsigyvent? šikšnosparniai, galima nam? „patobulinti“, tai atlikti nesud?tinga. Šikšnosparniai namo pal?pe tikrai nesinaudos, jeigu ji yra sandari ir ? j? ne?manoma patekti. Tokiu atveju reik?t? ?rengti nedideles išskridimo ertmes, pvz., namo pal?p?s skyde ?rengti nedidel? ang?. Kiek ?domesnis b?das – naudoti specialias ?erpes su šikšnosparni? landomis. Paprastai šikšnosparniai ?sikuria namo tarpuose, ertm?se. Jiems nesant pal?p?je galima pritvirtinti medinius skydus arba pavienes lentas. Tik svarbu, kad tarpas tarp lentos ir stogo konstrukcijos (arba tarp dviej? lent?) butu apie 2 cm. Jeigu tarpas bus didelis, šikšnosparniai jausis nesaugiai ir vargu, ar pasinaudos šia sl?ptuve. Be to, pal?p?se ir ant išorin?s namo sienos tai pat galima kabinti ?prastus inkilus šikšnosparniams. Galima ?rengti sl?ptuves ir ant išorini? namo sien?. Tai atlikti labai paprasta – užtenka prie namo sienos ant tarpini? pritvirtinti medin? lent? arba skyd?. Svarbu, kad tarpas tarp lentos ir sienos b?t? 2 cm, o pati konstrukcija pakankamai hermetiška, kad pro virš? nepatekt? vanduo. Tokia sl?ptuv? gali tapti puikiu namo papuošalu, nes priekin? sienel? iš išor?s galima ?domiai išdažyti arba išdrožin?ti.
R?sius taip pat galima labiau pritaikyti šikšnosparni? žiemojimui. Ant r?sio sienos galima pritvirtinti lent? ir paliekant 2 cm tarpus prim?ryti plyt? arba naudoti statybinius blokus su skyl?mis. Tokiu b?du sukuriamos ?vairios ertm?s, kuriose šikšnosparniai gali ramiai žiemoti. Nereik?t? pamiršti, kad r?sys irgi negali b?ti hermetiškas, jame tur?t? b?ti nors nedideli? ventiliacijos ertmi?, kad šikšnosparniai gal?t? išskristi netgi žiem?.

   Jei nesutinkate, kad šikšnosparniai gyvent? kartu
Šikšnosparniai yra neatsiejama m?s? šalies biologin?s ?vairov?s dalis, kuri? saugo ir gina Lietuvos Respublikos ?statymai. Jei namo šeimininkams šikšnosparni? kaimynyst? nepriimtina, jie turi pasirinkti tinkam?, humanišk?, metod? pašalinti skraidan?ius žinduolius, ta?iau b?tina atminti, kad iš 15 Lietuvoje registruot? šikšnosparni? r?ši? ? Lietuvos Raudon?j? knyg? yra ?rašyta 11 r?ši?. Tad drastiški bandymas atsikratyti „?namiais“ gali baigtis teisiniais nemalonumais ir baudomis. Tod?l, jei tikrai apsisprend?te, kad šikšnosparniai yra nepageidaujami kaimynai ir norite juos išprašyti, susisiekite su Šikšnosparni? apsaugos Lietuvoje draugija ir mes surasime tiek pastato savininkams, tiek šikšnosparniams naudingiausi? išeit?.
Yra tek? gird?ti apie savarankiškus bandymus atsikratyti šikšnosparniais, iš kuri? dauguma baig?si nes?kmingai. Labai svarbu atminti, kad jokiais b?dais negalima prieš juos naudoti nuod?. Chemijos paveikti šikšnosparniai bus pasimet? aplinkoje, sirgs, žus. Antra, nuod? pri?d? šikšnosparniai gali pridaryti daug nemalonum?, susid?r? su žmon?mis ar kitais gyv?nais. Toki? kontakt? metu gali nukent?ti vaikai arba naminiai gyv?nai. Be to, chemija – tai tik laikina priemon?, nes paprastai šikšnosparniai po kurio laiko v?l sugr?žta. Taigi, šis metodas tiesiog nehumaniškas, nes naikinamos besilaukian?ios patel?s arba bej?giai jaunikliai.
Vienas iš saugesni? šikšnosparni? kolonijos pašalinimo b?d? yra tiesioginis skyli?, pro kurias šie žv?reliai patenka ? pastato vid?, užtaisymas šikšnosparniams išskridus – jokiu b?du negalima to daryti tuomet, kai šikšnosparniai yra pastato viduje. Ta?iau tokia anga gali b?ti ne viena, tad reikia atidžiai sekti per kur šikšnosparniai išskrenda ir sugr?žta. O kaip kompensacin? priemon? patartina prie namo iškabinti specialius inkilus šikšnosparniams, ypa? daugiakamerinius, kuriuose šie gyv?n?liai gal?s toliau veistis ir netrikdyti namo šeiminink? ramyb?s.
Galimi ir kiti variantai. Šikšnosparniai nem?gsta šviesos ir triukšmo, tod?l pavasar? dienos metu dažnai lankykit?s pal?p?je, triukšmaukite, galite leisti muzik?, palikti ?jungtas šviesas – tokia pal?p? tur?t? b?ti nepatraukli šikšnosparniams, ir jie nenor?s joje apsistoti. Prisiminkite! Visus šiuos veiksmus b?tina atlikti iki pavasario.
Jeigu j?s nepasteb?jote ir šikšnosparniai vis d?lto apsigyveno j?s? pal?p?je, reik?t? pakent?ti ir leisti jiems tuos metus pagyventi j?s? namuose, nes nuo birželio iki liepos pabaigos trikdyti ir kenkti šiems gyv?n?liams jokiu b?du negalima. Patel?s tuo metu veda ir augina jauniklius, tai labai pažeidžiamas periodas ši? žinduoli? gyvenimo cikle. Reikia jiems leisti ten pasilikti. Jau visai greitai, rugpj??io m?nes?, jaunikliai užaugs ir šikšnosparniai pasitrauks iš kolonij? palikdami pal?pes. Šikšnosparnio patel? per metus atveda tik vien?, retais atvejais du, jauniklius, d?l to svarbu apsaugoti veisimosi kolonij? nuo sunaikinimo ir taip prisid?ti prie ši? nauding? žinduoli? išlikimo.

Google GmailEmailFacebook