Komiksuose apie žmog?-šikšnosparn? egzistuojantis išgalvotas miestas Gothemsitis garsus tuo, jog jame pakliuvus ? b?d? galima tik?tis pagalbon atskubant žmog?-šikšnosparn?. Kubos atogr?ž? džiungl?se auga g?l?, kurios išlikimui šikšnosparniški motyvai yra gyvybiškai svarb?s.
Džiungli? vijoklis Marcgravia evenia pasižymi gana ne?prasta anatomija. Augalas turi disko formos lap?, kuris išauga virš žiedo, o žiedo apatin?je dalyje kabo taur?s formos nektarin?s. Disko pavidalo lapo skerspj?vis primena atspind?jimo principu veikian?i? ?gaubt? palydovin?s antenos l?kšt?: lyginant su juo, kiti augalo lapai yra gerokai plokštesni.

Kubos atogr?ž? džiungl?se auga g?l?, kurios išlikimui šikšnosparniški motyvai yra gyvybiškai svarb?s
©page2rss.com

„Kai pirm?syk išvydau nuotrauk? su šiuo augalu, man kilo ?tarimas, jog tas diskinis lapas gal?t? b?ti tam tikra prisitaikymo forma, – pasakoja Ulmo universiteto (Vokietija) mokslininkas Ralfas Simonas (Ralph Simon). – Paskui pasteb?jome, kad šikšnosparniai d?l ši? g?li? tiesiog kraustosi iš proto – jie su pasim?gavimu laižo šio augalo žied? nektar?.“

Naudodamas speciali? garsiakalbi?-mikrofon? sistem?, R. Simonas kartu su kolegomis ? augalo lapus pasiunt? gars?, o po to išnagrin?jo augalo atspind?t? aid?. Mokslinink? kolektyvas nustat?, jog disko pavidalo lapo ir likusi?j? augalo lap? akustin?s savyb?s skiriasi tiesiog stulbinamai.

Disko pavidalo lapo ir likusi?j? augalo lap? akustin?s savyb?s skiriasi tiesiog stulbinamai
©new.sciencemag.com

?prasti plokšti vijoklinio augalo lapai stipr? aid? atspind?davo tuomet, kai b?davo atgr?žti tiesiai ? garsiakalbi?-mikrofon? sistem?. Ta?iau aido intensyvumas pastebimai prislopdavo, kai garso ?ranga b?davo pastumiama prie lap? briaunos.

O štai disko formos lapo atveju toks garso ?rangos perdislokavimas jokios ?takos netur?jo – disko pavidalo lapas aid? puikiausiai transliavo ir tuomet, kai garsas ? lap? buvo siun?iamas nuo briaunos.

R. Simonas yra ?sitikin?s, jog disko formos lapas leidžia šikšnosparniams be galo sud?tingame ir ?vairialypiame atogr?ž? džiungli? akustiniame landšafte lengviau aptikti Marcgravia evenia žied? taures.

„Disko formos lapas pasižymi unikalia savybe – iš bet kurios pus?s ateinant? gars? lapas atspindi vienodai stipriai, – aiškina R. Simonas. – Šikšnosparnius tai vilioja tiesiog pasiutusiai.“

Nor?damas ši? augalo savyb? išeksperimentuoti atidžiau, R. Simonas patalpoje su daugybe dirbtini? lap? tris nektaru mintan?ius šikšnosparni? patin?lius išdresavo maitinimuisi ieškoti žied?, kuri? skersmuo – ne mažesnis kaip 2,5 centimetro (maždaug tokio skersmens yra „Marcgravia evenia“ vienos nektarin?s skersmuo).

Laikas, per kur? šikšnosparniai aptikdavo reikiam? nektarin?, sutrump?davo dvigubai, jei virš 2,5 cm skersmens žiedo b?davo ?taisoma disko formos lapo imitacija. Virš žiedo sumontavus ?prast? plokš?i? lap?, paieškos laikas nesikeisdavo.

news.nationalgeographic.com
©„Marcgravia evenia“

Nors disko formos lapuose fotosintez?s procesai vyksta l??iau, R. Simonas yra link?s manyti, jog šikšnosparni? viliojimo teikiami privalumai su kaupu atsveria energetinius nuostolius: šikšnosparniai yra puik?s žiedadulki? perneš?jai, o platus j? skraidymo arealas reiškia, jog jie žiedadulkes gali pernešti ant labai atokiai vienas nuo kito esan?i? augal? ir tokiu b?du skatinti produktyvesn? augalo dauginim?si.

„Ultragarsin? šikšnosparni? si?stuv? šis vijoklinis augalas išnaudoja nepaprastai efektyviai, – kolegai iš Vokietijos antrina eksperimente nedalyvav?s Vakar? Ontarijo universiteto (Londonas, Didžioji Britanija) ekspertas Brokas Fentonas (Brock Fenton). – Naviguodami analogišku principu oro uostuose tupia ir l?ktuvai.“

Atsižvelgiant ? tai, jog Centrin?s ir Piet? Amerikos džiungl?se auga keli šimtai augal?, kuri? žiedadulkes perneša tik šikšnosparniai, o 40 šikšnosparni? r?ši? yra prisitaik? misti nektaru, R. Simono tyr?j? kolektyvas toki? augal? populiacijoje tikisi aptikti daugiau ? šikšnosparni? signalus orientuot? biomechanizm?.

„Augalai akivaizdžiai naudojasi šikšnosparniais, – tvirtina B. Fentonas. – Džiungl?se tie mažy?iai lobiai tik ir laukia, kad jais kas nors susiviliot?.“

Autorius Saulius Žukauskas,

http://www.technologijos.lt

Google GmailEmailFacebook