2013 m. balandžio 15-17 d. Bulgarijoje, Sofijos mieste įvyko 18-asis šikšnosparnių apsaugos Europoje klausimais patariamojo komiteto (Meeting of the Advisory Committee) susitikimas, kuriame dalyvavo 45 šalių oficialūs atstovai iš Europos šalių aplinkos ministerijų, mokslininkai bei nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos pozicijas atstovavo Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos deleguotas ekologas Aivaras Jefanovas.
Susitikimo metu buvo pristatytos ataskaitos apie šikšnosparnių populiacijų būkles atskirose Europos šalyse, taikomas apsaugos priemones, vykdomus projektus bei monitoringo programas.
Susitikimo metu išskirtinis dėmesys buvo skirtas tarptautinių darbo grupių veiklai. Šikšnosparnių apsaugos klausimams spręsti yra suformuota 15 darbo grupių (su darbo grupių temomis detaliau galima susipažinti el. adresu http://www.eurobats.org/activities/intersessional_working_groups), kuriose dalyvauja įvairių šalių atstovai. Lietuvos atžvilgiu aktualesnės temos yra šikšnosparnių apsauga ir darnus ūkininkavimas miškuose, vėjo turbinos ir jų poveikis šikšnosparnių populiacijoms, pastatų renovavimas, izoliacinių medžiagų naudojimas. Darbo grupių tikslas svarstant šiuos klausimus, parengti rezoliucijas bei paruošti rekomendacijas šikšnosparnių apsaugos klausimais.
Lietuvoje miškų buveinėse įsikuria mažai tirtos šikšnosparnių rūšys - Natererio pelėausis, Europinis plačiaausis, rudasis nakviša. Šioms rūšims labai svarbus senų stuobrių su atšokusia išdžiūvusia žieve, ertmėmis, ar skylėmis buvimas miške. Todėl labai svarbu užtikrinti šikšnosparniams svarbių senų sudžiuvusių stuobrių išsaugojimą, migracinių koridorių, maitinimosi vietų miškuose apsaugą. Deja, Lietuvoje dar nėra sukurtos teisinės bazės šikšnosparnių buveinių apsaugai miškuose ir didžiausius šalyje plotus užimančiuose ūkiniuose (IV grupės) miškuose šikšnosparnių buveinėms tinkamiausi medžiai sanitarinių kirtimų metu šalinami pirmiausia. Ir tik plynose kirtavietėse paliekami pavieniai stuobriai ar sausuoliai. Su panašiomis pasaugos problemomis susiduria ir kitos Europos šalys, tačiau daugelyje iš jų jau yra įteisintos įvairios šikšnosparniams svarbių miškų buveinių apsaugos strategijos.
Vėjo jėgainių poveikio šikšnosparniams klausimas tampa vis aktualesnis įvairiose šalyse. Šią problemą nagrinėjanti tarptautinė darbo grupė išsikėlė tikslą parengti rezoliuciją bei atnaujinti rekomendacijas dėl šikšnosparnių apsaugos vėjo jėgainių atžvilgiu. Pagrindinis diskusijų objektas, keliantis daugiausia klausimų, yra šikšnosparnių žuvimo nuo jėgainių monitoringo metodika. Iki šiol nėra aišku koks galėtų būti leistinas žuvimo limitas. Siūlyta įvesti žūčių skaičiaus per laiko vienetą dydį (pvz.: leistinas žūčių skaičius 3 ar 5 individai per valandą). Tačiau individualiai kiekvienai šaliai šiuos dydžius nustatyti labai sunku, kadangi reikia žinoti šikšnosparnių rūšies populiacijos dydį šalyje ir kokią populiacijos dalį sudarytų žuvę šikšnosparniai.
Renovuojant ar restauruojant senus pastatus dažniausiai užsandarinami susiformavę plyšiai, ertmės sienose, fasaduose, užmūrijami patekimai į po pastatais esančius rūsius. Tokio pobūdžio buveinės yra svarbios taip vadinamų miestų ir gyvenviečių šikšnosparnių rūšims, pvz., dvispalvis plikšnys, rudasis ausylis, šiaurinis ar vėlyvasis šikšniai. Tokiu būdu dažniausiai sunaikinamos jų žiemavietės. Daugiausia dėmesio šiai problemai spręsti skiria Slovakijos šikšnosparnių specialistai. Jie ant pastatų sienų įrengia specialius inkilus – dėžutes su ertmėmis skirtus pakeisti natūraliai susidarančias kiaurymes pastatų korpuse. Lietuvoje vis daugiau kalbant apie senų pastatų renovavimą, atitinkamas dėmesys šikšnosparnių apsaugai taip turėtų būti skiriamas. 
Įdomu paminėti, kad Britanijoje susiduriama su šikšnosparnių problema bažnyčiose. Kai kurie kunigai prieštarauja šikšnosparnių apsaugai bažnyčiose, klaidina visuomenę skleisdami tiesos neatitinkančią informaciją apie jų pavojų žmonėms, platinamas ligas, siekia įtikinti Aplinkos ministrą, kad bažnyčiose šikšnosparniai turėtų būti naikinami. Tuo tarpu, bažnyčios, ypatingai jų rūsiai, yra tinkamiausios šikšnosparnių buveinės.
Susitikimo metu didelį įspūdį paliko nevyriausybinių organizacijų veikla, pristatyti vykdytų projektų rezultatai. Pavyzdžiui, projekto metu Bulgarijos šikšnosparnių specialistai ištyrė beveik visą šalies teritoriją, atnaujino rūšių paplitimo, gausumo duomenis, papildė biologines – ekologines žinias. Jo metu buvo išbandytos naujausios technologijos ir įranga šikšnosparnių apskaitoms, taip pat parengta nemažai rekomendacijų, pasiūlymų, kuriais vadovaujantis Bulgarijos aplinkos ministerija priėmė teisės aktus pagerinančius šikšnosparnių apsaugą. Kitų šalių organizacijos taip pat aktyviai įgyvendina šikšnosparnių apsaugai ir ištirtumui svarbius projektus. Remiantis susitikimo metu susidarytu įspūdžiu, galima teigti, kad būtent nevyriausybinės organizacijos, įtraukiančios mokslininkus bei entuziastus tyrinėtojus, atlieka didžiausius darbus ir pasiekia stulbinamus rezultatus šikšnosparnių apsaugos klausimais.
Šis susitikimas buvo naudingas įvairiais atžvilgiais – tiek patirties pasikeitimo su kitų šalių atstovais, kontaktų užmezgimo, naujienų ir aktualijų sužinojimo prasmėmis.
Aivaras Jefanovas
