2013 m. balandžio 15-17 d. Bulgarijoje, Sofijos mieste ?vyko 18-asis šikšnosparni? apsaugos Europoje klausimais patariamojo komiteto (Meeting of the Advisory Committee) susitikimas, kuriame dalyvavo 45 šali? oficial?s atstovai iš Europos šali? aplinkos ministerij?, mokslininkai bei nevyriausybin?s organizacijos. Lietuvos pozicijas atstovavo Šikšnosparni? apsaugos Lietuvoje draugijos deleguotas ekologas Aivaras Jefanovas.
Susitikimo metu buvo pristatytos ataskaitos apie šikšnosparni? populiacij? b?kles atskirose Europos šalyse, taikomas apsaugos priemones, vykdomus projektus bei monitoringo programas.
Susitikimo metu išskirtinis d?mesys buvo skirtas tarptautini? darbo grupi? veiklai. Šikšnosparni? apsaugos klausimams spr?sti yra suformuota 15 darbo grupi? (su darbo grupi? temomis detaliau galima susipažinti el. adresu http://www.eurobats.org/activities/intersessional_working_groups), kuriose dalyvauja ?vairi? šali? atstovai. Lietuvos atžvilgiu aktualesn?s temos yra šikšnosparni? apsauga ir darnus ?kininkavimas miškuose, v?jo turbinos ir j? poveikis šikšnosparni? populiacijoms, pastat? renovavimas, izoliacini? medžiag? naudojimas. Darbo grupi? tikslas svarstant šiuos klausimus, parengti rezoliucijas bei paruošti rekomendacijas šikšnosparni? apsaugos klausimais.
Lietuvoje mišk? buvein?se ?sikuria mažai tirtos šikšnosparni? r?šys - Natererio pel?ausis, Europinis pla?iaausis, rudasis nakviša. Šioms r?šims labai svarbus sen? stuobri? su atšokusia išdži?vusia žieve, ertm?mis, ar skyl?mis buvimas miške. Tod?l labai svarbu užtikrinti šikšnosparniams svarbi? sen? sudžiuvusi? stuobri? išsaugojim?, migracini? koridori?, maitinimosi viet? miškuose apsaug?. Deja, Lietuvoje dar n?ra sukurtos teisin?s baz?s šikšnosparni? buveini? apsaugai miškuose ir didžiausius šalyje plotus užiman?iuose ?kiniuose (IV grup?s) miškuose šikšnosparni? buvein?ms tinkamiausi medžiai sanitarini? kirtim? metu šalinami pirmiausia. Ir tik plynose kirtaviet?se paliekami pavieniai stuobriai ar sausuoliai. Su panašiomis pasaugos problemomis susiduria ir kitos Europos šalys, ta?iau daugelyje iš j? jau yra ?teisintos ?vairios šikšnosparniams svarbi? mišk? buveini? apsaugos strategijos.
V?jo j?gaini? poveikio šikšnosparniams klausimas tampa vis aktualesnis ?vairiose šalyse. Ši? problem? nagrin?janti tarptautin? darbo grup? išsik?l? tiksl? parengti rezoliucij? bei atnaujinti rekomendacijas d?l šikšnosparni? apsaugos v?jo j?gaini? atžvilgiu. Pagrindinis diskusij? objektas, keliantis daugiausia klausim?, yra šikšnosparni? žuvimo nuo j?gaini? monitoringo metodika. Iki šiol n?ra aišku koks gal?t? b?ti leistinas žuvimo limitas. Si?lyta ?vesti ž??i? skai?iaus per laiko vienet? dyd? (pvz.: leistinas ž??i? skai?ius 3 ar 5 individai per valand?). Ta?iau individualiai kiekvienai šaliai šiuos dydžius nustatyti labai sunku, kadangi reikia žinoti šikšnosparni? r?šies populiacijos dyd? šalyje ir koki? populiacijos dal? sudaryt? žuv? šikšnosparniai.
Renovuojant ar restauruojant senus pastatus dažniausiai užsandarinami susiformav? plyšiai, ertm?s sienose, fasaduose, užm?rijami patekimai ? po pastatais esan?ius r?sius. Tokio pob?džio buvein?s yra svarbios taip vadinam? miest? ir gyvenvie?i? šikšnosparni? r?šims, pvz., dvispalvis plikšnys, rudasis ausylis, šiaurinis ar v?lyvasis šikšniai. Tokiu b?du dažniausiai sunaikinamos j? žiemaviet?s. Daugiausia d?mesio šiai problemai spr?sti skiria Slovakijos šikšnosparni? specialistai. Jie ant pastat? sien? ?rengia specialius inkilus – d?žutes su ertm?mis skirtus pakeisti nat?raliai susidaran?ias kiaurymes pastat? korpuse. Lietuvoje vis daugiau kalbant apie sen? pastat? renovavim?, atitinkamas d?mesys šikšnosparni? apsaugai taip tur?t? b?ti skiriamas. ?domu pamin?ti, kad Britanijoje susiduriama su šikšnosparni? problema bažny?iose. Kai kurie kunigai prieštarauja šikšnosparni? apsaugai bažny?iose, klaidina visuomen? skleisdami tiesos neatitinkan?i? informacij? apie j? pavoj? žmon?ms, platinamas ligas, siekia ?tikinti Aplinkos ministr?, kad bažny?iose šikšnosparniai tur?t? b?ti naikinami. Tuo tarpu, bažny?ios, ypatingai j? r?siai, yra tinkamiausios šikšnosparni? buvein?s.
Susitikimo metu didel? ?sp?d? paliko nevyriausybini? organizacij? veikla, pristatyti vykdyt? projekt? rezultatai. Pavyzdžiui, projekto metu Bulgarijos šikšnosparni? specialistai ištyr? beveik vis? šalies teritorij?, atnaujino r?ši? paplitimo, gausumo duomenis, papild? biologines – ekologines žinias. Jo metu buvo išbandytos naujausios technologijos ir ?ranga šikšnosparni? apskaitoms, taip pat parengta nemažai rekomendacij?, pasi?lym?, kuriais vadovaujantis Bulgarijos aplinkos ministerija pri?m? teis?s aktus pagerinan?ius šikšnosparni? apsaug?. Kit? šali? organizacijos taip pat aktyviai ?gyvendina šikšnosparni? apsaugai ir ištirtumui svarbius projektus. Remiantis susitikimo metu susidarytu ?sp?džiu, galima teigti, kad b?tent nevyriausybin?s organizacijos, ?traukian?ios mokslininkus bei entuziastus tyrin?tojus, atlieka didžiausius darbus ir pasiekia stulbinamus rezultatus šikšnosparni? apsaugos klausimais.
Šis susitikimas buvo naudingas ?vairiais atžvilgiais – tiek patirties pasikeitimo su kit? šali? atstovais, kontakt? užmezgimo, naujien? ir aktualij? sužinojimo prasm?mis.
Aivaras Jefanovas