2013 m. April 15-17 d. Bulgaria, Sofijos mieste ?vyko 18-asis šikšnosparni? apsaugos Europoje klausimais patariamojo komiteto (Meeting of the Advisory Committee) meeting, which was attended by 45 �ali? oficial?s atstovai iš Europos šali? aplinkos ministerij?, mokslininkai bei nevyriausybin?s organizacijos. Lietuvos pozicijas atstovavo Šikšnosparni? apsaugos Lietuvoje draugijos deleguotas ekologas Aivaras Jefanovas.
Susitikimo metu buvo pristatytos ataskaitos apie šikšnosparni? populiacij? b?kles atskirose Europos šalyse, of the security measures, projects and monitoring programs.
Susitikimo metu išskirtinis d?mesys buvo skirtas tarptautini? darbo grupi? veiklai. �ik�nosparni? apsaugos klausimams spr?sti yra suformuota 15 darbo grupi? (su darbo grupi? temomis detaliau galima susipažinti el. adresu http://www.eurobats.org/activities/intersessional_working_groups), kuriose dalyvauja ?vairi? �ali? atstovai. Lietuvos atžvilgiu aktualesn?s temos yra šikšnosparni? apsauga ir darnus ?kininkavimas miškuose, v?jo turbinos ir j? poveikis šikšnosparni? populiacijoms, pastat? renovavimas, izoliacini? med�iag? naudojimas. Darbo grupi? tikslas svarstant šiuos klausimus, parengti rezoliucijas bei paruošti rekomendacijas šikšnosparni? apsaugos klausimais.
Lietuvoje mišk? buvein?se ?sikuria mažai tirtos šikšnosparni? r?šys - Natererio pel?ausis, Europinis pla?iaausis, brown owl. Šioms r?šims labai svarbus sen? stuobri? su atšokusia išdži?vusia žieve, ertm?mis, ar skyl?mis buvimas miške. Tod?l labai svarbu u�tikrinti �ik�nosparniams svarbi? sen? sud�iuvusi? stuobri? i�saugojim?, migracini? koridori?, maitinimosi viet? mi�kuose apsaug?. Leave, Lietuvoje dar n?ra sukurtos teisin?s baz?s �ik�nosparni? buveini? apsaugai mi�kuose ir did�iausius �alyje plotus u�iman?iuose ?kiniuose (IV grup?s) mi�kuose �ik�nosparni? buvein?ms tinkamiausi med�iai sanitarini? kirtim? metu �alinami pirmiausia. Ir tik plynose kirtaviet?se paliekami pavieniai stuobriai ar sausuoliai. Similar problems are faced by custodial and other European countries, ta?iau daugelyje i� j? jau yra ?teisintos ?vairios �ik�nosparniams svarbi? mi�k? buveini? apsaugos strategijos.
In?jo j?gaini? poveikio �ik�nosparniams klausimas tampa vis aktualesnis ?vairiose �alyse. �i? problem? nagrin?janti tarptautin? darbo grup? i�sik?l? tiksl? parengti rezoliucij? bei atnaujinti rekomendacijas d?l �ik�nosparni? apsaugos v?jo j?gaini? at�vilgiu. Pagrindinis diskusij? objektas, keliantis daugiausia klausim?, yra �ik�nosparni? �uvimo nuo j?gaini? monitoringo metodika. Iki �iol n?ra ai�ku koks gal?t? b?ti leistinas �uvimo limitas. Si?lyta ?vesti �??i? skai?iaus per laiko vienet? dyd? (for example.: leistinas �??i? skai?ius 3 would 5 individai per valand?). Ta?iau individualiai kiekvienai �aliai �iuos dyd�ius nustatyti labai sunku, kadangi reikia �inoti �ik�nosparni? r?šies populiacijos dyd? šalyje ir koki? populiacijos dal? sudaryt? žuv? Bats.
Renovuojant ar restauruojant senus pastatus dažniausiai užsandarinami susiformav? plyšiai, ertm?s sienose, fasaduose, užm?rijami patekimai ? po pastatais esan?ius r?sius. Tokio pob?džio buvein?s yra svarbios taip vadinam? miest? ir gyvenvie?i? �ik�nosparni? r?šims, for example., two colors Plikšnys, quick-eared brown, šiaurinis ar v?lyvasis šikšniai. Tokiu b?du dažniausiai sunaikinamos j? žiemaviet?s. Daugiausia d?mesio šiai problemai spr?sti skiria Slovakijos šikšnosparni? specialistai. Jie ant pastat? sien? ?rengia specialius inkilus – d?žutes su ertm?mis skirtus pakeisti nat?raliai susidaran?ias kiaurymes pastat? korpuse. Lietuvoje vis daugiau kalbant apie sen? pastat? renovavim?, atitinkamas d?mesys šikšnosparni? apsaugai taip tur?t? b?ti skiriamas. 
?domu pamin?ti, kad Britanijoje susiduriama su šikšnosparni? problema bažny?iose. Kai kurie kunigai prieštarauja šikšnosparni? apsaugai bažny?iose, klaidina visuomen? skleisdami tiesos neatitinkan?i? informacij? apie j? pavoj? žmon?ms, borne diseases, siekia ?tikinti Aplinkos ministr?, kad bažny?iose šikšnosparniai tur?t? b?ti naikinami. While, bažny?ios, ypatingai j? r?siai, yra tinkamiausios šikšnosparni? buvein?s.
Susitikimo metu didel? ?sp?d? paliko nevyriausybini? organizacij? veikla, pristatyti vykdyt? projekt? rezultatai. For example, projekto metu Bulgarijos šikšnosparni? specialistai ištyr? beveik vis? šalies teritorij?, atnaujino r?�i? paplitimo, abundance data, papild? biologines – environmental awareness. Jo metu buvo išbandytos naujausios technologijos ir ?ranga šikšnosparni? apskaitoms, taip pat parengta nemažai rekomendacij?, pasi?lym?, kuriais vadovaujantis Bulgarijos aplinkos ministerija pri?m? teis?s aktus pagerinan?ius šikšnosparni? apsaug?. Kit? �ali? organizacijos taip pat aktyviai ?gyvendina šikšnosparni? apsaugai ir ištirtumui svarbius projektus. Remiantis susitikimo metu susidarytu ?sp?džiu, it can be said, that b?tent nevyriausybin?s organizacijos, ?traukian?ios mokslininkus bei entuziastus tyrin?tojus, atlieka didžiausius darbus ir pasiekia stulbinamus rezultatus šikšnosparni? apsaugos klausimais.
Šis susitikimas buvo naudingas ?vairiais atžvilgiais – tiek patirties pasikeitimo su kit? �ali? atstovais, kontakt? užmezgimo, naujien? ir aktualij? sužinojimo prasm?mis.
Aivaras Jefanovas
