EUROBATS sekretoriato paskelbtas šikšnosparnių ekspertų atsakymas į pateiktus kaltinimus, kad šikšnosparniai yra EBOLA viruso šaltinis

M.B. Fenton (Department of Biology, University of Western Ontario, London, Ontario N6A 5B7 Canada), Rodrigo A. Medellin (Instituto de Ecología, UNAM, Ap. Postal 70-275, 04510 Ciudad Universitaria, D. F., MEXICO), Ricardo Moratelli (Fiocruz Mata Atlântica, Fundação Oswaldo Cruz, CEP 22713-375 Rio de Janeiro, RJ, Brazil), Paul A. Racey (Centre for Ecology and Conservation, University of Exeter, Penryn Campus, Cornwall, TR10 9FE, UK), Nancy B. Simmons (American Museum of Natural History, Central Park West at 79th Street New York, NY 10024) and Merlin D. Tuttle (Founder and Executive Director, Merlin Tuttle’s Bat Conservation)

Buveinių praradimas ir sunaikinimas – tai tik dvi žmonių populiacijos augimo pasekmės, keliančios išnykimo pavojų kitoms rūšims. Ironiška, tačiau šie veiksniai patiems žmonėms dažnai atsiliepia gyvūnų perduodamomis ligomis. Ebolos virusinė liga (EVL) arba kitaip – Ebolos hemoraginė karštinė (EHK), dažniausiai vadinama tiesiog EBOLA yra puikus to pavyzdys, nes ši infekcinė liga yra daugiau kaip 11 000 žmonių mirties Vakarų Afrikoje (1) priežastis. EBOLA viruso skleidimu kelis kartus buvo apkaltinti šikšnosparniai (2). Nepaisant šių kaltinimų Kupferschmidt (1) atkreipia dėmesį į tai, kad EBOLA virusas nėra ir niekuomet nebuvo izoliuotas nuo šikšnosparnių, tačiau tyrimų metu šikšnosparnių kūne nei karto nebuvo aptikta aktyvią EBOLA infekciją identifikuojančio RNR. Tiesa, kai kurie šikšnosparniai turi EBOLA viruso antikūnių, tačiau to dar nepakanka šikšnosparnių įvardinti kaip šio viruso šeimininkų. Kiti žinduoliai, pvz., žmogbeždžionės, taip pat gali būti viruso nešiotojais (3). Ir net be konkrečių įrodymų, kad būtent šikšnosparniai yra EBOLA viruso platintojai, kilo nepasitenkinimo banga dėl šikšnosparnių apsaugos pastangų. Jei, vis dėlto, šikšnosparniai yra pagrindiniai EBOLA viruso platintojais, tuomet galima teigti, kad šikšnosparnių apsauga kelia grėsmę kitoms retoms, labiau žinomoms rūšims, pvz., goriloms, kurios taip pat gali nugaišti nuo EBOLA (1,3).

Dėl sąlyčio su laukine gamta miršta kur kas daugiau žmonių nei nuo EBOLA viruso. Kasmet daugiau kaip 100 000 žmonių miršta nuo nuodingų gyvačių įkandimų, o daugiau kaip 59 000 miršta dėl pasiutlige užsikrėtusių šunų įkandimų (5). Siekdami apsaugoti žmones nuo nereikalingos panikos, turėtume vengti pernelyg dažnai viešinti informaciją, galinčia nepagrįstai išpūsti pavojaus burbulą. Taip atsitiko su informacija, kad kai kurie šikšnosparniai turi EBOLA antikūnių – pernelyg eskaluojant šią informaciją ir nepakankamai ar nevisiškai teisingai išaiškinus jos reikšmę, galimas rimtas neigiamas poveikis šikšnosparniams, kurie gali būti iš viso niekuo dėti dėl šio viruso perdavimo žmonėms. Žmonių populiacijos spartus augimas greičiausiai tęsis iki 2100 m. (6), todėl labai svarbu, kad mokslinių tyrimų rezultatų skelbimas, kontrolės priemonių taikymas ir apsaugos priemonių parinkimas būtų patenkamas remiantis pagrįstais faktais, o ne prielaidomis.

 Originalus kreipimosi tekstas anglų kalba – http://www.eurobats.org/node/1323

Google GmailEmailFacebook