Šikšnosparnių tyrėjai rado atsakymą kodėl vėjo jėgainės šikšnosparniams kelia daug didesnę grėsmę nei paukščiams. Kaip žinia, didžioji dalis šikšnosparnių orientavimuisi aplinkoje naudoja echolokacijos metodą ir jo dėka gali aptikti ir sugauti net uodo dydžio vabzdžius. Todėl jie turėtų išvengti ir besisukančių vėjo jėgainės sparnų. Keletą metų vykdytų tyrimų metu buvo nustatyta, kad tik mždaug pusė prie vėjo jėgainių rastų negyvų šikšnosparnių turi jėgainės sparno padaryto sužeidimo požymius, o ir jie galėjo atsirasti po to, kai šikšnosparniai jau buvo negyvi. Tuomet kodėl vėjo jėgainės šikšnosparniams yra pavojingesnės nei paukščiams?

2013 m. balandžio 15-17 d. Bulgarijoje, Sofijos mieste įvyko 18-asis šikšnosparnių apsaugos Europoje klausimais patariamojo komiteto (Meeting of the Advisory Committee) susitikimas, kuriame dalyvavo 45 šalių oficialūs atstovai iš Europos šalių aplinkos ministerijų, mokslininkai bei nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos pozicijas atstovavo Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos deleguotas ekologas Aivaras Jefanovas.

Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija 2013 metais vasarą sieks atlikti išsamesnius Brandto pelėausių tyrimus, kad patikslinti ūsuotųjų pelėausių statusą Lietuvoje.

Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių, kurios priskiriamos lygianosinių (Vespertilionidae) šeimai. Penkioliktoji šikšnosparnių rūšis – ūsuotasis pelėausis (Myotis mystacinus) – šalyje užregistruotas tiktai vieną kartą. Šio žvėrelio likučiai aptikti Biržų rajone, Karvės olos karstinėje įgriuvoje.

 Šikšnosparnių kabojimas žemyn galva jau seniai yra tapęs šių žinduolių „vizitine kortele“. Tai visiems gerai žinomas faktas, įsitvirtinęs mūsų sąmonėje animacinių, dokumentinių ir net vaidybinių filmų pagalba ir užsifiksavęs nuotraukų, paveikslėlių ar net karikatūrų dėka. Ir tai tiesa – gebėjimas kaboti žemyn galva yra unikali šikšnosparnių savybė: stiprių kojų pirštų raumenų dėka taip dauguma šikšnosparnių ne tik praleidžia dieną ar trumpam nutupia naktį, bet ir kabo net nuo vėlyvo rudens iki pavasario vidurio įmigę žiemos miegui.

 2012 – 2013 metų žiemą Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija sulaukė virš 20 pranešimų apie patalpose aptiktus dvispalvius plikšnius, kuriems ten netinkamos sąlygos žiemoti. Visi šie šikšnosparniai iš patalpų paimti ir pervežti į saugias žiemavietes. Kokie tai nuostabūs gyvūnai sužinosite paspaudę šią nuorodą – dvispalvis plikšnys.

2013 m sausio 5 d. buvo atlikta Vilniaus mieste esančiose žiemavietėse žiemojančių šikšnosparnių apskaita. Jos metu Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos nariai ir savanoriai pagalbininkai apsilankė Verkių rūmų rūsyje, Aukštųjų Panerių tunelyje ir Antakalnio bunkeriuose. Verkių rūmų rūsio sienų plyšiuose, ant lubų ir sienų buvo suskaičiuoti 25 dažniausiai pavieniui žiemoti įsitaisę vandeniniai pelėausiai.  

Baigiantis 2012 metams Lietuvos respublikos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą Nr. D1-1106 “Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ , tad nuo 2013 metų 10 kartų padidėjo baudos už sunaikintus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), įrašytus žinduolius.

   Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija (ŠALD) sėkmingai bendradarbiauja su tarptautine šikšnosparnių apsaugos organizacijų asociacija BatLife Europe ir yra šios organizacijos narys, atstovaujantis Lietuvą. ŠALD narystė asociacijoje naujam periodui pratęsta nuo 2012 m. lapkričio 29 d.