Kaktuso nektaru mintantis šikšnosparnis
Šikšnosparnių reikšmė ekosistemoms yra didelė. Vaisėdžiai šikšnosparniai laikomi vienais geriausių augalų sėklų platintojų gyvūnų tarpe, o tarp žinduolių jie geriausi, po kurių eina lokiai. Manoma, kad dėl jų veiklos geriausiai atsikuria atogrąžų miškai. Šikšnosparniai taip pat yra svarbūs augalų apdulkintojai, nes dalis jų minta nektaru ir taip žiedadulkes perneša tarp augalų. Atogrąžų kraštuose daugiau kaip 300 žmogui svarbių augalų rūšių siejami su šikšnosparnių veikla.
Smulkių rūšių šikšnosparniai, tokie kaip šikšniukas mažylis (Pipistrellus pygmaeus) ar Natuzijaus šikšniukas(Pipistrellus nathusii), per naktį pastveria 3-5 tūkstančius uodų. Šie ir kiti smulkūs šikšnosparniai, gyvenantys maliarijos židiniuose, gali labai sumažinti šių kraujasiurbių vabzdžių skaičių. Netgi yra paskaičiuota, kad šikšnosparniai savo veikla nuo maliarijos apsaugo mažiausiai 2 milijonus žmonių.
Grambuolys (Melolonta melolonta).
Stambūs šikšnosparniai – rudasis nakviša (Nyctalus noctula) ir vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus) – pavasarį sugauna nemažai stambių vabzdžių kenkėjų – grambuolių (Melolonta melolonta). Vienas žvėrelis jų per naktį suėda daugiau kaip 20. Vien garsiosios Brakeno oloje (Teksaso valstija, JAV) gyvenantys braziliniai laisvauodegiai šikšnosparniai (Tadarida brasiliensis), kurių čia priskaičiuojama apie 20 milijonų) per naktį nutveria 200 tonų vabzdžių. Išskridę iš olos, dalis žvėrelių pakyla į 3 km aukštį ir skrenda ieškoti maisto net už 50 km.
Tad įsivaizduokite kas atsitiktų, jei šikšnosparnių neliktų…
