cef   Gyv?n? išskirtiniai geb?jimai jau seniai domina mokslininkus, kurie aiškinasi kaip biologin?se sistemose naudojami technini? problem? sprendimo principai yra ar gali b?ti naudojami technikos srityje. Taip siekiama inovatyvi? sprendim? ir išradim?. Bionika remiasi daugelis aeronautikos ir aviacijos pasiekim?. Kartu dirbantys biologai, inžinieriai, konstruktoriai, dizaineriai, technikos specialistai atlieka tarpdisciplininius tyrimus, analizuodami gamtoje vykstan?ius reiškinius ir funkcionuojan?ius mechanizmus. Ta?iau šie tyrimai ne visuomet tarnauja taikiems tikslams. Ar esate gird?j? apie „Šikšnospani? bomb?“ (angl. Bat bomb)?

   „Šikšnosparni? bomba“ – tai pats mažiausias sprogmuo karin?s aviacijos istorijoje, kur? ? taikin? tur?jo pernešti šikšnosparnis. Id?ja prie šikšnosparnio prijungti sprogmen? kilo iš Pensilvanijos kilusiam stomatologui L. S. Adamsui (Lytle S. Adams). Jis, kaip ir daugelis amerikie?i?, buvo sukr?stas tragedijos, kai 1941 m. gruodžio 7 d. Japonijos laivynas ir aviacija puol? tuo metu nekariavusi? JAV karin? j?r? baz? Havajuose, Perl Harbore ir per kelias atakos valandas sunaikino dal? JAV Ramiojo vandenyno laivyno. Antpuolis buvo toks netik?tas, kad lygiavertis atsakas gal?jo b?ti tik toks pat netik?tas ir ne k? mažiau Japonijai skausmingas JAV atsakas. JAV vyriausybei prad?jo pl?sti daugyb? ?vairiausi? pasi?lym?, tarp kuri? dauguma iš pirmo žvilgsnio atrod? maž? mažiausiai absurdiški. Tarp j? buvo ir L. S. Adamso id?ja. Jo hobis buvo speleologija ir olose gyvenan?i? šikšnosparni? elgsenos steb?jimai, tod?l jis pasi?l? sprogmenims pernešti panaudoti šikšnosparnius. Ir šis pasi?lymas nepasiklydo tarp kit?, nes buvo asmeniškai pristatytas pirmajai šalies damai Eleonorai Ruzvelt (Eleanor Roosevelt) eilin?s jos dant? profilaktikos metu. E. Ruzvelt id?ja patiko ir pirmoji dama tarpininkavo id?jos pristatymui asmeniškai JAV prezidentui. 1942 met? sausio m?nes? JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin Delano Roosevelt) zoolog? ir kariški? papraš? išsiaiškinti šio projekto praktiškum?. Tiesa, savo laiške jis pabr?ž?, kad nors id?ja labai ne?prasta, jos autorius n?ra beprotis. O pati id?ja buvo paremta šikšnosparni? biologijos ypatyb?mis. Vabzdžia?džiai šikšnosparniai yra naktiniai gyv?nai, tod?l netik?tai patek? ? dienos švies?, skuba sl?ptis ? tamsius užkaborius, bent kiek primenan?ius j? gimt?sias olas – nam? pal?pes, plyšius sienose, r?sius. Tod?l jiems pritvirtinus sprogmenis ir išmetus virš prieš? teritorijos, jie skub?s sulysti ? statinius. Žinant, kad tuo metu Japonijoje dauguma pastat? buvo statomi iš bambuko ir popieriaus, sprogus prie šikšnosparnio pritvirtintam padegamajam užtaisui, iš karto kilt? gaisras. O kad žv?reliai su pritvirtintais sprogmenimis mažiau blaškyt?si ir kelt? mažiau pavojaus transportavimo metu, buvo planuojama pasinaudoti kita šikšnosparni? ypatybe – jei aplinkos temperat?ra yra artima 0 laipsni? pagal Celsij?, šikšnosparniai pereina ? hibernacijos b?sen?, t.y. nukrenta ir j? k?no temperat?ra, sul?t?ja medžiag? apykaita ir šie gyv?nai tampa nejudr?s. Ir jei v?l kyla aplinkos temperat?ra, atsibunda ir šikšnosparniai.

Konteineris šikšnosparniams bombonešiams

Konteineris šikšnosparniams bombonešiams

   Tad šikšnosparniai tur?jo b?ti „užmigdomi“, tuomet jiems pritvirtinamas uždelsto veikimo sprogmuo, sudedami ? specialius, savaime atsidaran?ius konteinerius, kurie iš bomboneši? išmetami virš prieš? teritorijos. L?tai leidžiantis konteineriams šikšnosparniai sušyla, atsibunda, konteineriai netoli žem?s atsidaro ir iš j? išskrid? šikšnosparniai puola sl?ptis ? pastatus. O tuomet sprogimas… Buvo skai?iuojama, kad dešimt bomboneši? B-24, kuri? kiekviename b?t? pakrauta po šimt? konteineri? su šikšnosparniais, pakil? Aliaskoje gal?t? 1 milijon? 40 t?kstan?i? šikšnosparni? su padegamosiomis bombomis išleisti virš pramonini? miest? Osakos ?lankoje. Belieka ?sivaizduoti kokio m?sto gaisras kilt?…

   Neužilgo šikšnosparni?-bomboneši? id?ja buvo patvirtinta zoologijos profesoriaus Donaldo Grifino (Donald Griffin) ir gavo leidim? bandymams. Greitai šiam projektui buvo skirta keletas milijon? doleri? ir Strategini? tarnyb? valdybos (Office of Strategic Services; OSS), pirmosios JAV žvalgybos tarnybos, kurios pagrindu po karo buvo ?kurta Centrin? žvalgybos valdyba (CŽV), vadovas Viljamas Donovanas ?m?si asmeniškai kontroliuoti projekto eig?. Paruošti šikšnosparnius-bombonešius buvo pavesta Chemini? ginkl? tarnybai (Chemical Warfare Service, CWS) ir Karin?ms oro paj?goms (United States Air Force (USAF)).

   L. S. Adamsas su projektui priskirt? biolog? komanda iš karto ?m?si viet?, kuriose b?t? galima surasti didel? kiek? šikšnosparni?, paieškos. Dirbo labai intensyviai ir neužilgo jau buvo išlandžiota apie t?kstantis ol? ir apie trys t?kstan?iai apleist? ir dar naudojam? šacht?. Iš pradži? bomboms pernešti tyr?jai buvo pasirink? didžiausius iš aptikt? – Eumops perotis r?šies šikšnosparnius, kuri? išskleist? sparn? plotis yra 50 centimetr? ir gal?t? nešti net pus?s kilogramo svorio bomb?. Ta?iau paaišk?jo, kad jie nepakankamai gaus?s ir yra saugomi. Tyrim? metu gausiausi Antrozous pallidus r?šies šikšnosparniai gal?jo nešti 85 gramus sprogmen?, ta?iau tyr?jai nusprend?, kad patys šikšnosparniai yra nepakankamai ištvermingi projekto tikslams. Tod?l buvo pasirinkti Tadarida pumila r?šies šikšnosparniai, kurie, nors patys ir sveria tik 6 – 12 gram?, ta?iau jie gal?jo pernešti tris kartus už juos daugiau sveriant? „krovin?“ – 28 gram? svorio. Didžiausia Tadarida pumila r?šies šikšnosparni? kolonija buvo rasta Nei oloje (Ney Cave), esan?ioje Teksase. Kolonija buvo tokia didel?, kad gyv?nai iš olos nenutr?kstamu srautu skrisdavo 5 valandas ir buvo suskai?iuojama apie 30 mln. gyv?n?. L. S. Adamso komanda sugavo keliolika ši? šikšnosparni?, patalpino ? automobilius su šaldikliais ir nusivež? ? Vašington?, kad pademonstruoti, kaip jie gali pernešti bombas.

   1943 met? kovo m?nes? buvo prad?tas eksperimentas pavadinimu „Padeg?j? išsisklaidymo metodo patikrinimas“ (Test of Method to Scatter Incendiaries), kurio pagrindinis tikslas „Nustatyti šikšnosparni? panaudojimo maž? padegam?j? bomb? pernešimo ? prieš? objektus galimybes“. 180 šikšnosparni? buvo pritvirtinti bomb? muliažai ir gyv?nai specialiame kartoniniame konteineryje išmesti iš 300 metr? aukš?io. Konteineris atsidar?, šikšnosparniai išskrido ir nuskub?jo sl?ptis ? pam?gtas vietas. Eksperimentas pavyko.

   Sekan?iam etapui Naujojoje Meksikoje esan?iame Karlsbado urve buvo sugauta apie 3,5 t?kstan?i? šikšnosparni?. 1943 met? geguž?s 21 dien? šikšnosparnius sud?jo ? 5 specialius konteinerius ir išmet? iš 1,5 km aukš?io. Ta?iau šio bandymo vykusiu laikyti jau negal?jo – dauguma gyv?n? nesusp?jo pabusti iš hibernacijos b?senos, palikti atsidariusi? konteineri? ir užsimuš?. Buvo ir kit? nesklandum? – kartoniniai konteineriai neveik? taip, kaip buvo planuota, chirurginiai suspaud?jai pl?š? šikšnosparni? kr?tin?s od? ir pan.

   Tapo aišku, kad konteineriai su šikšnosparniais turi kristi l??iau ir tam reikalingas naujas parašiutas. Buvo sukurta ir nauja konteineri? strukt?ra – jie tapo geriau ventiliuojami ir su atskiromis sekcijomis keturiasdešim?iai ?migusi? šikšnosparni? su bombomis. Sekan?i? bandym? metu buvo panaudota apie 6 t?kstan?iai šikšnosparni?. Bandomasis bombos variantas buvo plastikiniame apvalkale sutirštintas žibalas, kuris buvo tvirtinamas prie šikšnosparnio kr?tin?s chirurginiu suspaud?ju ir plonomis si?l?mis. Buvo planuojama, kad šikšnosparniai gal?s perkasti tuos si?lus ir palikti bombas. Profesorius Lui Fiseris (L. F. Fisser) pareng? du bandomuosius padegam?j? bomb? variantus: 17 gram?, kuri deg? 4 minutes 25 cm aukš?io liepsna, ir 22 gram?, kuri deg? 6 minutes 30 cm aukš?io liepsna. Miniati?rinis sprogdiklis buvo spyruoklinio tipo, prilaikomas plienine viela. Bomboms paruošti naudojimui, t.y. paleisti uždelsto veikimo mechanizmui, ? speciali? skylut? šalia plienin?s vielos reik?jo ?pilti vario dichlorido. Vario dichloridas maždaug per pusvaland? suardydavo viel?, atsilaisvin?s sprogdiklis staiga pasislinkdavo ? priek? ir stipriai trenkdamasis ? padegam?j? kapsul? padegdavo žibal?.

JAV karini? paj?g? baz?je Karlsbade dega ištr?kusi? šikšnosparni? padegti angarai.

JAV karini? paj?g? baz?je Karlsbade dega ištr?kusi? šikšnosparni? padegti angarai.

   Pirmieji bandymai baig?si 1943 met? geguž?s 29 dien? su kapitono Karo (Carr) išvada: „Eksperimente naudoti šikšnosparniai vidutiniškai sv?r? 9 gramus. Be joki? problem? jie gal?jo nešti 11 gram? krovin?, 18 gram? – patenkinamai, ta?iau 22 gram? svorio pakelti negal?jo.“ Atrodyt?, išvada teigiama, ta?iau 1943 met? birželio 8 dienos slaptame pranešime kapitonas Karas trumpai pristat?, kad bandymai buvo baigti po to, kai ugnis sunaikino didži?j? dal? bandom?j? medžiag?… Kapitonas “pamiršo” pamin?ti tai, kad iš esm?s bandymai buvo s?kmingi – specialiai atokiau dykumoje pastatytas japoniško stiliaus kaimas su šikšnosparni? pagalba buvo s?kmingai sunaikintas. Ir net jau buvo parengta išvada, kad eksperimentas s?kmingas ir ?renginys „efektyvus“. Sekan?i? dien? karini? oro paj?g? vadovyb? nusprend? patikrinti ir kartu pristatyti nauj? ginkl? oro paj?g? baz?je Karlsbade, ta?iau sugr?žus ? baz? d?l personalo aplaidumo liko neuždarytos šikšnosparni? narvo durys ir keletas b?sim? kamikadzi? su pritvirtintomis bombomis pab?go bei pasisl?p? angar? pal?p?se. D?l to kilo gaisras ir angarai sudeg?. Kartu su viename iš j? stov?jusiu generolo automobiliu… Kokia buvo generolo reakcija istorija nutyli, ta?iau, sprendžiant pagal kapitono pateikt? išvad?, j? nusp?ti nesunku. Neužilgo po incidento, 1943 met? rugpj?t?, projektas buvo perduotas kariniam j?r? laivynui, kuris j? kažkod?l pavadino „Rentgeno spinduliai“ (Project X-Ray).

   1943 met? spalio m?nes? j?r? p?stininkai ?m?si saugoti keturias olas su šikšnosparniais, kad prireikus gal?t? netrukdomai sugauti šikšnosparnius – per vien? nakt? buvo ?manoma sugauti kad ir milijon? ši? gyv?n?. Pirmieji „j?riniai“ bandymai su šikšnosparniais-bombonešiais prasid?jo 1943 met? gruod?. Ši? bandym? metu buvo ?vykdyta beveik 30 s?kming? taikini? padegim? ir, kaip rašo istorikas Robertas Šerodas (Robert Sherrod), „keturi iš j? pareikalavo profesionali? gaisrinink? ?sikišimo“. Kai kurie specialistai mano, kad tuo metu buvo pakeista šikšnosparniams pritvirtinam? bomb? degioji medžiaga – iš žibalo ? tuo metu jau Harvardo universiteto mokslinink? sukurt? napalm?. Napalmas (angl. napalm) gaunamas ? degalus (benzin?, žibal?) prid?jus 4?11 % tirštiklio ? organin?s r?gšties (naftenin?s, palmitino, laurino), aliuminio druskos. Napalmo, kuriame yra magnio ir neorganini? oksidatori?, liepsnos temperat?ra 1600?2000 °C, o jei yra dar ir šarmini? metal? (taip vadinamas „supernapalmas“), tuomet jis užsiliepsnoja net sniege ar vandenyje.

   Didžiausi bandymai buvo numatyti 1944 met? rugpj??io m?nes?, ta?iau kai laivyno admirolas Ernestas Kingas (Ernest J. King) suprato, kad šikšnosparni?-bomboneši? grei?iausiai nebus sp?ta paruošti karui iki 1945 met? vidurio, jis, neži?rint s?kming? bandym?, nutrauk? visus projekto darbus. Oficiali priežastis – nenusp?jamas ? laisv? paleist? šikšnosparni? elgesys.

   Id?jos autorius L. S. Adamsas projekte dirbo iki pat jo uždarymo ir labai nusimin?, kai jo id?ja liko ne?gyvendinta. Jis tvirtino, kad gaisrai, kuriuos b?t? suk?l? šikšnosparniai-bombonešiai, b?t? buv? efektyviau naikinantys nei atomin?s bombos, kurios nuo žem?s paviršiaus nušlav? Hirosim? ir Nagasak?.

   Nukeliav?s ? archyv? šikšnosparni? bomboneši? projektas nepasideng? storu dulki? sluoksniu. Ši? gyv?n? panaudojimo kariniams tikslams bandym? rezultatus laikas nuo laiko analizuoja ir dabartini? ginkl? k?r?jai, ir karini? operacij? strategai. Pentagono specialistai š? projekt? atidžiai analizavo planuodami Afganistane esan?ioje požemin?je tvirtov?je „Tora Bora“ pasisl?pusio Osamos bin Ladeno nužudym?. Kariniai strategai planavo, kad vedami ?gimto instinkto šikšnosparniai su pritvirtintais sprogmenimis prasiskverbs ? požemius ir susprogdins terorist? Nr. 1. Ta?iau šiam planui nebuvo lemta išsipildyti d?l labai paprastos priežasties – tokiai operacijai buvo b?tini b?tent tuose požemiuose gyvenantys šikšnosparniai, nes iš kit? viet? atvežti neb?t? skverb?si gilyn.

Google GmailEmailFacebook