cefďż˝ ďż˝Gyv?n? iďż˝skirtiniai geb?jimai jau seniai domina mokslininkus, kurie aiďż˝kinasi kaip biologin?se sistemose naudojami technini? problem? sprendimo principai yra ar gali b?ti naudojami technikos srityje. Taip siekiama inovatyvi? sprendim? ir iďż˝radim?. Bionika remiasi daugelis aeronautikos ir aviacijos pasiekim?. Biologists working together, Engineers, constructors, Designers, technicians carry out interdisciplinary research, analizuodami gamtoje vykstan?ius reiďż˝kinius ir funkcionuojan?ius mechanizmus. Ta?iau ďż˝ie tyrimai ne visuomet tarnauja taikiems tikslams. Ar esate gird?j? apie ��ikďż˝nospani? bomb?“ (English. Bat bomb)?

   „Šikšnosparni? bomba“tai pats mažiausias sprogmuo karin?s aviacijos istorijoje, kur? ? taikin? tur?jo pernešti šikšnosparnis. Id?ja prie šikšnosparnio prijungti sprogmen? kilo iš Pensilvanijos kilusiam stomatologui L. S. Adamsui (Lytle S. Adams). It, kaip ir daugelis amerikie?i?, buvo sukr?stas tragedijos, when 1941 m. December 7 d. Japonijos laivynas ir aviacija puol? tuo metu nekariavusi? JAV karin? j?r? baz? Havajuose, Perl Harbore ir per kelias atakos valandas sunaikino dal? JAV Ramiojo vandenyno laivyno. Antpuolis buvo toks netik?tas, kad lygiavertis atsakas gal?jo b?ti tik toks pat netik?tas ir ne k? mažiau Japonijai skausmingas JAV atsakas. JAV vyriausybei prad?jo pl?sti daugyb? ?vairiausi? pasi?lym?, tarp kuri? dauguma iš pirmo žvilgsnio atrod? maďż˝? mažiausiai absurdiški. Tarp j? buvo ir L. S. Adamso id?ja. Jo hobis buvo speleologija ir olose gyvenan?i? ďż˝ikďż˝nosparni? elgsenos steb?jimai, tod?l jis pasi?l? sprogmenims pernešti panaudoti šikšnosparnius. Ir šis pasi?lymas nepasiklydo tarp kit?, it was personally delivered to the country's first lady Eleanor Roosevelt (Eleanor Roosevelt) eilin?s jos dant? profilaktikos metu. It. Ruzvelt id?ja patiko ir pirmoji dama tarpininkavo id?jos pristatymui asmeniškai JAV prezidentui. 1942 met? sausio m?nes? JAV prezidentas Franklinas D. Roosevelt (Franklin Delano Roosevelt) zoolog? ir kariški? papraš? išsiaiškinti šio projekto praktiškum?. True, savo laiške jis pabr?ž?, kad nors id?ja labai ne?prasta, jos autorius n?ra beprotis. O pati id?ja buvo paremta šikšnosparni? biologijos ypatyb?mis. Vabzdžia?džiai šikšnosparniai yra naktiniai gyv?nai, tod?l netik?tai patek? ? dienos švies?, skuba sl?ptis ? tamsius užkaborius, bent kiek primenan?ius j? gimt?sias olas – nam? pal?pes, cracks in walls, r?sius. Tod?l jiems pritvirtinus sprogmenis ir išmetus virš prieš? teritorijos, jie skub?s sulysti ? statinius. Knowing, kad tuo metu Japonijoje dauguma pastat? buvo statomi iš bambuko ir popieriaus, bursting at the bat-mounted cartridge padegamajam, iš karto kilt? gaisras. O kad žv?reliai su pritvirtintais sprogmenimis mažiau blaškyt?si ir kelt? mažiau pavojaus transportavimo metu, buvo planuojama pasinaudoti kita šikšnosparni? ypatybejei aplinkos temperat?ra yra artima 0 laipsni? pagal Celsij?, šikšnosparniai pereina ? hibernacijos b?sen?, t.y. nukrenta ir j? k?no temperat?ra, sul?t?ja medžiag? apykaita ir šie gyv?nai tampa nejudr?s. Ir jei v?l kyla aplinkos temperat?ra, awake and bats.

Konteineris šikšnosparniams bombonešiams

Container bats bombers

   Tad šikšnosparniai tur?jo b?ti „užmigdomi“, then they fastened delayed explosive, sudedami ? specialius, savaime atsidaran?ius konteinerius, kurie iš bomboneši? išmetami virš prieš? teritorijos. The?tai leidžiantis konteineriams šikšnosparniai sušyla, atsibunda, konteineriai netoli žem?s atsidaro ir iš j? išskrid? šikšnosparniai puola sl?ptis ? pastatus. And then the explosion… Buvo skai?iuojama, kad dešimt bomboneši? B-24, who? kiekviename b?t? pakrauta po šimt? konteineri? su šikšnosparniais, pakil? Aliaskoje gal?t? 1 milijon? 40 t?kstan?i? ďż˝ikďż˝nosparni? su padegamosiomis bombomis išleisti virš pramonini? miest? Osakos ?lankoje. Belieka ?sivaizduoti kokio m?sto gaisras kilt?…

   Neužilgo šikšnosparni?-bomboneši? id?ja buvo patvirtinta zoologijos profesoriaus Donaldo Grifino (Donald Griffin) ir gavo leidim? bandymams. Greitai šiam projektui buvo skirta keletas milijon? doleri? ir Strategini? tarnyb? valdybos (Office of Strategic Services; U.S.), First U.S. intelligence services, kurios pagrindu po karo buvo ?kurta Centrin? žvalgybos valdyba (CŽV), vadovas Viljamas Donovanas ?m?si asmeniškai kontroliuoti projekto eig?. Paruošti šikšnosparnius-bombonešius buvo pavesta Chemini? ginkl? tarnybai (Chemical Warfare Service, CWS) ir Karin?ms oro paj?goms (United States Air Force (USAF)).

The. S. Adamsas su projektui priskirt? biolog? komanda iš karto ?m?si viet?, kuriose b?t? galima surasti didel? kiek? ďż˝ikďż˝nosparni?, Search. Dirbo labai intensyviai ir neužilgo jau buvo išlandžiota apie t?kstantis ol? ir apie trys t?kstan?iai apleist? ir dar naudojam? šacht?. Iš pradži? bomboms pernešti tyr?jai buvo pasirink? didžiausius iš aptikt? – Perot Eumops r?šies šikšnosparnius, who? išskleist? sparn? plotis yra 50 centimetr? ir gal?t? nešti net pus?s kilogramo svorio bomb?. Ta?iau paaišk?jo, kad jie nepakankamai gaus?s ir yra saugomi. Tyrim? metu gausiausi Antrozous pallidus r?šies šikšnosparniai gal?jo nešti 85 gramus sprogmen?, ta?iau tyr?jai nusprend?, that most bats are tough enough for the action. Tod?l buvo pasirinkti Tadarida pumila r?šies šikšnosparniai, who, although he and weighs only 6 – 12 gram?, ta?iau jie gal?jo pernešti tris kartus už juos daugiau sveriant? „krovin?“ – 28 gram? svorio. Didžiausia Tadarida pumila r?ďż˝ies ďż˝ikďż˝nosparni? kolonija buvo rasta Nei oloje (Ney Cave), esan?ioje Teksase. Kolonija buvo tokia didel?, kad gyv?nai iš olos nenutr?kstamu srautu skrisdavo 5 valandas ir buvo suskai?iuojama apie 30 million. gyv?n?. The. S. Adamso komanda sugavo keliolika ši? ďż˝ikďż˝nosparni?, patalpino ? automobilius su šaldikliais ir nusivež? ? Vašington?, that demonstrate, how they can carry bombs.

   1943 met? kovo m?nes? buvo prad?tas eksperimentas pavadinimu „Padeg?j? išsisklaidymo metodo patikrinimas“ (Test of Method to Scatter Incendiaries), kurio pagrindinis tikslas „Nustatyti šikšnosparni? panaudojimo maž? padegam?j? bomb? pernešimo ? prieďż˝? objektus galimybes“. 180 ďż˝ikďż˝nosparni? buvo pritvirtinti bomb? muliažai ir gyv?nai specialiame kartoniniame konteineryje išmesti iš 300 metr? aukš?io. Konteineris atsidar?, šikšnosparniai išskrido ir nuskub?jo sl?ptis ? pam?gtas vietas. The experiment succeeded.

   Sekan?iam etapui Naujojoje Meksikoje esan?iame Karlsbado urve buvo sugauta apie 3,5 t?kstan?i? ďż˝ikďż˝nosparni?. 1943 met? geguž?s 21 dien? šikšnosparnius sud?jo ? 5 specialius konteinerius ir išmet? from 1,5 km aukš?io. Ta?iau šio bandymo vykusiu laikyti jau negal?jo – dauguma gyv?n? nesusp?jo pabusti iš hibernacijos b?senos, palikti atsidariusi? konteineri? ir užsimuš?. Buvo ir kit? nesklandum? – kartoniniai konteineriai neveik? taip, as planned, chirurginiai suspaud?jai pl?ďż˝? ďż˝ikďż˝nosparni? kr?tin?s od? ir pan.

  It became clear, kad konteineriai su šikšnosparniais turi kristi l??iau ir tam reikalingas naujas parašiutas. Buvo sukurta ir nauja konteineri? strukt?ra – jie tapo geriau ventiliuojami ir su atskiromis sekcijomis keturiasdešim?iai ?migusi? ďż˝ikďż˝nosparni? su bombomis. Sekan?i? bandym? metu buvo panaudota apie 6 t?kstan?iai šikšnosparni?. The pilot version of the bomb was in a plastic shell evaporated kerosene, kuris buvo tvirtinamas prie šikšnosparnio kr?tin?s chirurginiu suspaud?ju ir plonomis si?l?mis. It was planned, kad šikšnosparniai gal?s perkasti tuos si?lus ir palikti bombas. His Profesorius Fiseris (The. F. Express) pareng? du bandomuosius padegam?j? bomb? variantus: 17 gram?, kuri deg? 4 minutes 25 cm aukš?io liepsna, go 22 gram?, kuri deg? 6 minutes 30 cm aukš?io liepsna. Miniati?rinis sprogdiklis buvo spyruoklinio tipo, held in place by a steel wire. Bombs ready for use, t.y. delayed release mechanism, ? speciali? skylut? šalia plienin?s vielos reik?jo ?pilti vario dichlorido. Vario dichloridas maždaug per pusvaland? suardydavo viel?, atsilaisvin?s sprogdiklis staiga pasislinkdavo ? priek? ir stipriai trenkdamasis ? padegam?j? kapsul? padegdavo žibal?.

JAV karini? paj?g? baz?je Karlsbade dega ištr?kusi? šikšnosparni? padegti angarai.

JAV karini? paj?g? baz?je Karlsbade dega ištr?kusi? ďż˝ikďż˝nosparni? padegti angarai.

   Pirmieji bandymai baig?si 1943 met? geguž?s 29 dien? su kapitono Karo (Carr) conclusion: „Eksperimente naudoti šikšnosparniai vidutiniškai sv?r? 9 grams. Be joki? problem? jie gal?jo nešti 11 gram? krovin?, 18 gram? – satisfactory, ta?iau 22 gram? svorio pakelti negal?jo.“ Atrodyt?, is positive, ta?iau 1943 met? June 8 dienos slaptame pranešime kapitonas Karas trumpai pristat?, that the tests were completed after, kai ugnis sunaikino didži?j? dal? bandom?j? medďż˝iag?… Kapitonas “pamiršo” pamin?ti tai, kad iš esm?s bandymai buvo s?kmingispecialiai atokiau dykumoje pastatytas japoniško stiliaus kaimas su šikšnosparni? pagalba buvo s?kmingai sunaikintas. And even after the conclusion drawn by, kad eksperimentas s?kmingas ir ?renginys „efektyvus“. Sekan?i? dien? karini? oro paj?g? vadovyb? nusprend? patikrinti ir kartu pristatyti nauj? ginkl? oro paj?g? baz?je Karlsbade, ta?iau sugr?die ? baz? d?l personalo aplaidumo liko neuždarytos šikšnosparni? narvo durys ir keletas b?sim? kamikadzi? su pritvirtintomis bombomis pab?go bei pasisl?p? angar? pal?p?se. D?l to kilo gaisras ir angarai sudeg?. Kartu su viename iš j? stov?jusiu generolo automobiliu… Kokia buvo generolo reakcija istorija nutyli, ta?iau, sprendžiant pagal kapitono pateikt? išvad?, j? nusp?ti nesunku. Neužilgo dust incident, 1943 met? rugpj?t?, projektas buvo perduotas kariniam j?r? laivynui, kuris j? kažkod?l pavadino „Rentgeno spinduliai“ (Project X-Ray).

   1943 met? spalio m?nes? j?r? p?stininkai ?m?si saugoti keturias olas su šikšnosparniais, kad prireikus gal?t? netrukdomai sugauti šikšnosparniusper vien? nakt? was ?manoma sugauti kad ir milijon? ďż˝i? gyv?n?. Pirmieji „j?riniai“ bandymai su šikšnosparniais-bombonešiais prasid?jo 1943 met? gruod?. ďż˝i? bandym? metu buvo ?vykdyta beveik 30 s?kming? taikini? padegim? go, writes historian Robert Serôdio (Robert Sherrod), „keturi iš j? pareikalavo profesionali? gaisrinink? ?sikišimo“. Some experts believe, kad tuo metu buvo pakeista šikšnosparniams pritvirtinam? bomb? degioji medžiagaiš žibalo ? tuo metu jau Harvardo universiteto mokslinink? sukurt? napalm?. Napalmas (English. napalm) gaunamas ? degalus (benzin?, žibal?) prid?jus 4?11 % tirštiklio ? organin?s r?gšties (naftenin?s, palmitino, laurino), aluminum salts. Napalmo, kuriame yra magnio ir neorganini? oksidatori?, liepsnos temperat?ra 1600?2000 °C, o jei yra dar ir šarmini? metal? (the so-called "supernapalmas"), then it flashed even in the snow or in the water.

Biggest tests were made for 1944 met? rugpj??io m?nes?, ta?iau kai laivyno admirolas Ernestas Kingas (Ernest J. King) understood, kad šikšnosparni?-bomboneši? grei?iausiai nebus sp?ta paruošti karui iki 1945 met? vidurio, it, neži?rint s?kming? bandym?, nutrauk? visus projekto darbus. The official reason for – nenusp?jamas ? laisv? paleist? ďż˝ikďż˝nosparni? elgesys.

   Id?jos autorius L. S. Adamsas projekte dirbo iki pat jo uždarymo ir labai nusimin?, kai jo id?ja liko ne?gyvendinta. He argued, that fires, kuriuos b?t? suk?l? šikšnosparniai-bombonešiai, b?t? buv? efektyviau naikinantys nei atomin?s bombos, kurios nuo žem?s paviršiaus nušlav? Hirosim? ir Nagasak?.

   Nukeliav?s ? archyv? ďż˝ikďż˝nosparni? bomboneši? projektas nepasideng? storu dulki? sluoksniu. ďż˝i? gyv?n? panaudojimo kariniams tikslams bandym? rezultatus laikas nuo laiko analizuoja ir dabartini? ginkl? k?r?jai, ir karini? operacij? strategai. Pentagono specialistai š? projekt? atidžiai analizavo planuodami Afganistane esan?ioje požemin?je tvirtov?je „Tora Bora“ pasisl?pusio Osamos bin Ladeno nužudym?. Military strategists planned, kad vedami ?gimto instinkto šikšnosparniai su pritvirtintais sprogmenimis prasiskverbs ? požemius ir susprogdins terorist? No.. 1. Ta?iau šiam planui nebuvo lemta išsipildyti d?l labai paprastos priežastiestokiai operacijai buvo b?tini b?tent tuose požemiuose gyvenantys šikšnosparniai, nes iš kit? viet? atvežti neb?t? skverb?si gilyn.

Google GmailEmailFacebook