Dvispalvis plikšnys (Vespertillio murinus Linnaeus, 1758) – vidutinio didumo šikšnosparnis. K?no ilgis – 54 – 64 mm, atstumas tarp sparn? tarpugali? – 260 – 330 mm, k?no mas? – 9 – 20 g. Kailiuko plaukai iš nugaros pus?s dvispalviai: pagrindas rusvas, galai – švies?s. Suaugusi? dvispalvi? plikšni? šis kailiuko „pražilimas“ ryškesnis, jaun? – mažiau kontrastingas. Apatin? žv?relio kailiuko dalis pilkšva, pakakl? balta, tokios spalvos apatin? dalis yra didelis kontrastas viršutinei k?no daliai. Ausys trumpos, pla?ios, j? galai apvaloki. Sparnai siauri. Tai vienintelis Europos šikšnosparnis, turintis dvi poras pieno liaukas. Panašiausias ? rud?j? nakviš? ir maž?j? nakviš?. Žinomas ilgiausiai išgyvenusio dvispalvio plikšnio amžius – 12 met? (Schober, Grimmberger, 1998). Stipriausias ultragars? dažnis – 28 kHz. Ruden?, spalio lapkri?io m?nesiais, patinai skleidžia charaktering? gars?, kur? žmogus gali gird?ti pastato apylink?se, kartais net iki 200 metr? atstumu.

Iš sl?ptuvi? išlenda ir medžioti išskrenda pra?jus maždaug 20 min. po saul?s laidos ir vabzdžius vaikosi vis? nakt? skraidydami 10 – 20 metr? aukštyje, dažniausiai virš vandens telkini?, piev?, lauk?, miestuose – tarp ret? park? medži? (b?tina s?lyga – netoli turi b?ti vandens telkinys). Gali manevruoti aukštyn ir žemyn, bet niekada nenusileidžia žemiau medži? lajos. Patin?li? medžiokl?s plotas sudaro apie 87 kvadratinius kilometrus, patel?s – tik 16 kvadratini? kilometr?. Telemetrijos metodu nustatyta, kad patin?liai dažniausiai medžioja laukuose ir miškuose ? kur iš dienojimo vietos gali nuskristi vidutiniškai 5,7 km (daugiausiai – 20,7 km). Patel?s dažniausiai maitinasi virš vandens telkini? ir gyvenviet?se, nuo dienojimo viet? nutolusiose vidutiniškai 2,4 km (daugiausiai – 6,3 km).

Veisimosi metu pavieniui, poromis ar nedidel?mis kolonijomis sutinkami kaln? olose bei plyšiuose (iki 3000 metr? virš j?ros lygio), miškuose už medži? žiev?s, žmogaus b?stuose – pal?p?se, tuštumose už sien? apdailos, po karnizais. Inkiluose dažniau aptinkama rytin?je paplitimo arealo dalyje. Sl?ptuves neretai dalijasi su kitos r?ši? šikšnosparniais. Veisimosi kolonijas dažniausiai sudaro 20 – 50 pateli?, kartais siekia ir 200. Patinai tuo metu laikosi atskirai – pavieniui, nedideliais b?riais ar net kolonijas, susidedan?ias iki 300 individ?.  Jie ?sikuria toliau nuo veisimosi kolonij? ir per vasar? naudojasi iki 7 atskir? dienojimo viet?. Užaugus jaunikliams veisimosi kolonijos suyra ir tuomet toks griežtas pasiskirstymas tarp patin? ir pateli? jau nepastebimas.

Migracija prasideda rugs?jo antroje pus?je ir iki žiemojimo viet? gali nuskristi apie 1440 km (M. Massing). Manoma, kad dalis dvispalvi? plikšni? lieka žiemoti netoli veisimosi viet? (Iljinas, Strelkovas, 1990), nes šios r?šies šikšnosparniams yra b?dinga tendencija urbanizuotose vietov?se formuoti nemigruojan?ias populiacijas (Strelkovas, 2001). Ta?iau tai patvirtinan?i? arba paneigian?i? tyrim? n?ra atlikta. Žiemaviet?ms dažniausiai renkasi aukštus pastatus, kur ?sikuria ventiliacijos angose, pastog?se, o kai kada – išoriniuose sienos plyšiuose. Stipriai atšalus, o v?liau atšilus, dalis šikšnosparni? dažnai kei?ia žiemaviet? ieškodami tinkamesn?s, tod?l tuo metu dažnai patenka ? žmoni? butus, ofisus, nam? laiptines ir pan. Gali b?ti aptinkami bažny?i? bokštuose ir, jei tinkamos s?lygos, gali žiemoti ir kaln? plyšiuose.

Žv?relio ekologija Lietuvoje mažai ištirta. Iki 2006 met? šalyje dvispalvis plikšnys buvo registruotas tiktai šiltuoju met? laiku ir buvo laikomas migrantu. Nuo 2006 met?, žiemojimo laikotarpiu, šios r?šies šikšnosparniai nors ir negausiai, bet reguliariai aptinkami Vilniaus, Klaip?dos, Kauno ir kt. miestuose. Nuo 2012 met? jau gaunami reguliar?s gana gaus?s žmoni? pranešimai apie  žiem? ?skridusius ? butus, ofisus, laiptines ar koridoriuose žiemoti susiruošusius dvispalvius plikšnius, tod?l dabar nelieka abejoni?, kad bent dalis ši? šikšnosparni? lieka žiemoti Lietuvoje. Kad dvispalviai plikšniai ruden? migruoja pietvakari? kryptimi patvirtina ir steb?jimai paj?ryje. Belieka sp?lioti, ar žiemojantys dvispalviai plikšniai yra m?siškiai, ar atskrid? iš šiauresni? arealo viet?: literat?roje yra duomen?, kad dvispalviai plikšniai yra aptinkami ir gerokai ? šiaur? nuo Lietuvos.

Šiltuoju met? laiku dvispalviai plikšniai dienoja pastatuose, j? aptikta besislepian?i? miškinink? gaisr? steb?jimo bokšteliuose. Vakar? Europoje žiemoja moderni? aukšt? pastat? ertm?se.

Google GmailEmailFacebook