Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus Schreber, 1774) yra mažas šikšnosparnis – sveria 6–13 g, kūno ilgis – apie 5 cm, atstumas tarp išskleistų sparnų tarpugalių – 245 – 290 mm. Viršutinė kailiuko dalis tamsiai ruda, beveik juoda. Plaukų galiukai sidabro spalvos, tarsi apšarmoję. Pasaulyje juodos spalvos šikšnosparnių yra vos vienas kitas, Be to, viršugalvyje ausų pakraščiai prie kaktos susieina, tad pagal šiuos požymius jau iš pirmo žvilgsnio galima atskirti nuo kitų rūšių šikšnosparnių. Plikos snukučio ir ausų vietos taip pat juodos. Nors ir priskiriamas lygianosiams šikšnosparniams, bet snukučio viršuje yra labai daili, aptaki įduba. Akys nedidelės, dantys maži, sparnai trumpi, tačiau platūs, smailiais galai. Gyvena jis iki 22 metų.
Stipriausios skleidžiamos ultragarso bangos yra 33 (32 – 36) kHz. Retai detektoriumi girdimas šikšnosparnis, nes skleidžiami garsai nestiprūs. Pradeda skraidyti 30 – 60 min. po saulės laidos ir dar kartą paryčiui. Skrenda greitai, veržliai, o kartais lėtai, virtuoziškai. Dažniausiai medžioja tarp medžių, medynų pakraščiais, kartais virš vandens ar virš medžių viršūnių.
Tai retas Europos ir Lietuvos šikšnosparnis. Europinių plačiaausių gyvenamoji vieta – miškai. Dienos metu jie slepiasi drevėse, medinių pastatų sienų plyšiuose, palėpėse, pastogėse, po tilteliais. Rudenį užsuka ir į gyvenvietes bei didesnius miestus, kur slepiasi namų tarpulangėse. Daugiau duomenų apie šiuos šikšnosparnius surenkama šaltuoju metų laiku žiemavietėse – čia aptinkami nuo spalio pradžios iki kovo–balandžio mėnesio kolonijomis iki 200 individų. Šie gyvūnėliai atsparūs šalčiams, todėl juos galima aptikti požemiuose, rūsiuose, kur temperatūra svyruoja nuo -4 iki +9 C, drėgnumas 75–100%. Šiltuoju metų laiku stebėtas vos vieną kitą kartą. Manoma, kad šios rūšies šikšnosparniai vasarą slepiasi po atšokusia ąžuolo žieve, pastatuose. Veisimosi metu patelės buriasi į 10–20 individų kolonijas. Birželio mėnesį jos atsiveda 1–2 jauniklius. Patinai šiuo metu gyvena pavieniui arba mažomis grupelėmis.
