Kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme Boie, 1825) – vidutinio dydžio šikšnosparnis. Kūno ilgis – 51 – 73 mm, atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 200 – 320 mm, sveria – 13 – 20 g. Sparnas platus, bukas ir neilgas – ilgis vidutiniškai du kartus didesnis už plotį. Uodega vidutiniškai 0,8 karto trumpesnė už kūną. Šio žvėrelio nugaros pusė ruda, kartais kiek kitokio atspalvio, apatinė pusė beveik balta. Stebint žiemavietėse matosi kaip skiriasi atskirų individų kailiuko spalva: jaunesni žvėreliai yra tamsesni, ir tuo labai skiriasi nuo senesnių, kurių kailiukas yra šviesus. Ausys vidutinio didumo. Kūdrinis pelėausis yra labai panašus į gerokai mažesnį vandeninį pelėausį. Maksimali žinoma gyvenimo trukmė – 16,5 metų.
Stipriausių skleidžiamų ultragarsų dažnis yra 35 kHz. Maitintis išskrenda visiškai sutemus ir aktyvūs būna iki pat aušros. Vabzdžius gaudo žemai ties vandens paviršiumi, dažniausiai netoli slėptuvių, nors yra nustatyta, kad medžioti gali nuskristi 15 – 20 km. Kadangi vabzdžius gaudo 0,1 – 1 m. aukštyje virš vandens, vengia aukšta žole apaugusių vandens telkinių.
Lietuvoje tai reti šikšnosparniai, aptinkami ištisus metus: ir šiltuoju metų laiku, ir žiemą. Gyvena įvairiose slėptuvėse arti vandens. Dienoja pastatuose, medžių drevėse, inkiluose. Paskutiniais metais jie detektoriais fiksuoti bei vizualiai buvo stebėti Trakų ežeryne, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Vilniuje bei dar vienoje kitoje vietoje. Kūdrinių pelėausių patelės į jauniklių veisimosi vietas renkasi gegužės mėnesio pradžioje. Vienintelė šalyje žinoma veisimosi kolonija yra žinoma Kaltanėnuose. Žiemoja giliuose, erdviuose ir drėgnuose požemiuose, kur temperatūra teigiama.
