Natererio pel?ausis (Myotis nattererii Kuhl, 1817) – vidutinio dydžio šikšnosparnis. Viršutin? k?no dalis šviesiai rusva, o apsatin? beveik balta. Snukutis rausvai rožinis, galiukas tamsesnis. Ausys ilgos, siauros. Kramslys pel?ausi? tarpe yra ilgiausias – siekia daugiau kaip pus? ausies ilgio. K?no ilgis yra 40 – 50 mm, atstumas tarp sparn? tarpugali? – 245 – 300 mm, k?no mas? – 7-12 g. Sparnai plat?s, tod?l skraido l?tai, bet manevringai. Susidom?jus vabzdžiu, kuris, pvz., staiga nut?p? ant šakos, gali l?tai sukti ratus aplink. Skirtingai nei kiti pel?ausiai, gali nut?pti ant žem?s, su?iupti vabzd? ar vor?, ir v?l pakilti. Užfiksuota ilgiausia Natererio pel?ausio gyvenimo trukm? – 20 met?.

   Skleidžiamas ultragarsas – 49 kHz (28 – 66 kHz). Pradeda skraidyti 40 – 60 min. po saul?s laidos, paprastai 5-10 m aukštyje, bet nemažai laiko gali praleisti skraidydamas dar aukš?iau. Dažnai skraido virs miško keliuk?, miško aikšteli?. Virš vandens telkini? gali skraidyti kartu su vandeniniais pel?ausiais, bet skraido aukš?iau.

   Lietuvoje retas. Ultragarsiniu detektoriumi užfiksuotas tik kelet? kart? bei medžio uokse buvo aptikta veisimosi kolonija. M?gsta gyventi miškuose netoli vandens telkini?, upi? ar upeli?. Dien? ?sikuria medini? ar akmenini? tilt? erdvesn?se ertm?se ar plyšiuose, sen? medži? drev?se, plyšiuose po atsišaknojusia žieve, paukš?i? inkiluose. Veisimosi periodu dažniausiai apsistoja didel?se drev?se, medini? pastat? ertm?se ir plyšiuose, pal?p?se. Natererio pel?ausiai yra artimi migrantai. Tolimiausias nuskristas atstumas, ieškant žiemaviet?s, yra 90 km. Žiemojantys aptinkami pietvakarin?je Lietuvos dalyje, kur renkasi erdvias požemines sl?ptuves, kur teigiama oro temperat?ra, didel? dr?gm?. Dažnai žiemoja kartu su Brandto pel?ausiais, re?iau – k?driniais pel?ausiais.

Google GmailEmailFacebook