Natererio pelėausis (Myotis nattererii Kuhl, 1817) – vidutinio dydžio šikšnosparnis. Viršutinė kūno dalis šviesiai rusva, o apsatinė beveik balta. Snukutis rausvai rožinis, galiukas tamsesnis. Ausys ilgos, siauros. Kramslys pelėausių tarpe yra ilgiausias – siekia daugiau kaip pusę ausies ilgio. Kūno ilgis yra 40 – 50 mm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 245 – 300 mm, kūno masė – 7-12 g. Sparnai platūs, todėl skraido lėtai, bet manevringai. Susidomėjus vabzdžiu, kuris, pvz., staiga nutūpė ant šakos, gali lėtai sukti ratus aplink. Skirtingai nei kiti pelėausiai, gali nutūpti ant žemės, sučiupti vabzdį ar vorą, ir vėl pakilti. Užfiksuota ilgiausia Natererio pelėausio gyvenimo trukmė – 20 metų.
Skleidžiamas ultragarsas – 49 kHz (28 – 66 kHz). Pradeda skraidyti 40 – 60 min. po saulės laidos, paprastai 5-10 m aukštyje, bet nemažai laiko gali praleisti skraidydamas dar aukščiau. Dažnai skraido virs miško keliukų, miško aikštelių. Virš vandens telkinių gali skraidyti kartu su vandeniniais pelėausiais, bet skraido aukščiau.
Lietuvoje retas. Ultragarsiniu detektoriumi užfiksuotas tik keletą kartų bei medžio uokse buvo aptikta veisimosi kolonija. Mėgsta gyventi miškuose netoli vandens telkinių, upių ar upelių. Dieną įsikuria medinių ar akmeninių tiltų erdvesnėse ertmėse ar plyšiuose, senų medžių drevėse, plyšiuose po atsišaknojusia žieve, paukščių inkiluose. Veisimosi periodu dažniausiai apsistoja didelėse drevėse, medinių pastatų ertmėse ir plyšiuose, palėpėse. Natererio pelėausiai yra artimi migrantai. Tolimiausias nuskristas atstumas, ieškant žiemavietės, yra 90 km. Žiemojantys aptinkami pietvakarinėje Lietuvos dalyje, kur renkasi erdvias požemines slėptuves, kur teigiama oro temperatūra, didelė drėgmė. Dažnai žiemoja kartu su Brandto pelėausiais, rečiau – kūdriniais pelėausiais.
