Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii Keyserling et Balsius, 1839) – mažas šikšnosparnis. Kailiukas pilkai arba tamsiai rusvas arba rudas. Plaukų pamatinė dalis juoda. Uodega, ausys, sparnų membrana – rudai juodi. Ausys trumpos, trikampės, apvaliais galais. Kūno ilgis – 43 – 54 mm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 220 – 250 mm, sveria – 6 – 11 g. Norėdami suklaidinti persekiotoją, Natuzijaus šikšniukai apsimeta negyvais. Tai būdinga šios rūšies šikšnosparniams.
Skleidžiamas ultragarsas – 40 kHz (36 – 44 kHz). Skraidyti pradeda anksti – 20 – 30 minučių po saulės laidos, o tamsiuose miško masyvuose ir dar anksčiau. Skrydis greitas, nepastovus, dažnai žmogaus aukštyje. Mėgsta vabzdžius vaikytis medžių alėjose.
Natuzijaus šikšniukai Lietuvoje plačiai paplitę, dažni, tačiau sutinkami tik šiltuoju metų laiku. Tai miškingų vietovių, dažnai susijusių su vandens telkiniais, šikšnosparniai. Dienodami slepiasi medžių uoksuose, plyšiuose, pastatuose, inkiluose. Patinai mėgsta naudotis šikšnosparniams skirtais inkilais, iškeltais kirtavietėse paliktuose medžiuose, kvartalinėse linijose, ežerų pakrantėse. Jauniklių veisimo kolonijos aptiktos lapuočių medžių uoksuose, inkiluose.
Iš žiemojimo vietų sugrįžusios patelės susiburia į dideles veisimosi kolonijas, kuriose būna kelios dešimtys ar net keli šimtai individų. Subrendę patinai turi individualias teritorijas, kurias gina nuo kitų individų, o rudenį, prasidėjus poravimosi sezonui ir migracijai, į jas vilioja pateles ir slėptuvėse susiformuoja keleto patelių haremai. Į žiemavietes šiltesniuose kraštuose patelės pradeda migruoti anksčiau nei patinai.
