Rudasis nakviša (Nyctalus noctula Schreber, 1774) – tai stambiausias Lietuvos ir vienas iš didžiausių Europos šikšnosparnių. Kūno ilgis – 64 – 82 mm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 320 – 450 mm, svoris – 18 – 40 g. Kailiukas rudas, ausys ir snukutis – tamsiai rudi.
Skleidžiamas ultragarsas – 20 kHz (16,8 – 26 kHz). Ruduosius nakvišas galima stebėti paryčiais dangaus fone, kuomet jau beveik šviesu ir jie grįžta į dienojimo vietas. Šiuos šikšnosparnius rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais galima išgirsti ir be specialių prietaisų – tuomet jie vilioja pateles į uoksus. Skraidyti pradeda 5 – 10 minučių po saulės laidos, o kartais dar net nepilnai nusileidus. Mėgsta atviras vietas, skraido greitai ir aukštai, 30 – 60 metrų vandens telkinių ar aikščių. Atskiri individai turi pamėgtas savo maitinimosi vietas. Kartais skrenda maitintis 10 km nuo savo dienojimo vietų.
Neretas šikšnosparnis. Anksčiau buvo manoma, kad Lietuvoje sutinkamas tik šiltuoju metų laiku, tačiau pastaruoju metu jau žinomi bent trys šios rūšies šikšnosparnių žiemojimo Lietuvoje atvejai. Dienoja medžių drevėse, mėgsta genių iškaltus uoksus ir dreves su apvaliomis angomis, neretai aptinkamas pastatuose. Apsistoja ir inkiluose, ypač dažnai migracijos metu. Subrendę patina gyvena pavieniui, nesubrendę – mažomis grupėmis. Patelės jauniklius gali pernešti iš vienos slėptuvės į kitą. Net tuomet, kai jaunikliai nedideli ir nesugeba skraidyti, patelės juos išsineša iš slėptuvės ir trumpam palieka ant medžio kamieno, o pačios tuo metu maitinasi gaudydamos vabzdžius. Po kurio laiko sugrįžta pas cypsintį mažylį ir šis įsikimba į motiną. Rudenį intensyviausiai migruoja 3 – 3,5 val po saulės laidos, apie vidurnaktį – daug rečiau, o paryčiui beveik visai neskrenda. Pulkeliais po 3 – 6 individus 10 – 20 metrų aukštyje skrenda pietų ar pietryčių kryptimi vienas paskui kitą, o kartais ištisu srautu.
Manoma, kad netinkamose žiemavietėse žūva apie 30 – 50 proc. rudųjų nakvišų.
