Šikšniukas mažylis (Pipistrellus pygmaeus Leach, 1825) – vienas iš mažiausių Lietuvoje šikšnosparnių. Kūno ilgis – apie 48 mm, atstumas tarp sparnų tarpugalio – 192- 231 mm, svoris – 6 – 11 g. Kūno kailiukas šviesiai rudas.
Tarptautinė zoologinės nomenklatūros komisija 2003 metais patvirtino, kad aukščiausio balso šikšniukai (dėl to šikšniukai mažyliai kartais vadinami sopraniniais šikšniukais), kurių skleidžiamas ultragarsas – 55 kHz (48,8 – 61,6 kHz), yra savarankiška šikšnosparnių rūšis. Pradeda skraidyti 20 – 30 min. po saulės laidos, o kartais net dar saulei nenusileidus. Skrydis greitas, nepastovus, dažnai žmogaus aukštyje, neretai net medžių viršūnių aukštyje ar net aukščiau.
Šio šikšnosparnių paplitimas mūsų šalyje, ekologija ir etologija mažai ištirta. Sutinkamas tik šiltuoju metų laiku. Slepiasi inkiluose, pastatuose, greičiausiai ir kitose priedangose. K. Baranausko šikšniukų mažylių veisimosi kolonijos, įsikūrusios viename iš Verkių regioninio parko neaukštų mūrinių pastatų, stebėjimo duomenimis, dar prieš išskrendant pirmiesiems žvėreliams ultragarsiniu detektoriumi, o vėliau ir net be jo buvo girdimi šikšnosparnių skleidžiami garsai pastato pastogėje. Žvėreliai iš pastogės pradėjo išskrisdinėti pora minučių po saulės laidos, o paryčiui į vidų suskrido per 30 minučių. Įdomiai elgėsi sugrįžtantys šikšnosparniai – iš maitinimosi vietų grupelėmis po 3 – 10 individus sugrįžę šikšnosparniai prieš sulįsdami į dienojimo vietą, keletą minučių skraidė aplink slėptuvę, tai priskrisdami prie angos, tai vėl nuo jos nutoldami. Tokio rytinio ritualo metu tai vienas, tai kitas dingdavo pastogės plyšyje, tačiau aplink skraidančiųjų nemažėjo, nes prisijungdavo vis nauji, sugrįžę iš maitinimosi vietų. Paskutinis šikšniukas mažylis į slėptuvę grįžo jau saulei tekant, kuomet padangėje jau keliasdešimt minučių skraidė čiurliai. Panašiai elgėsi ir Verkių parke esančiame inkile įsikūrusios veisimosi kolonijos šikšnosparniai, kuriuos 2012 m. stebėjo R, Karpuška ir N. Žitkevičius. Tuoj po saulėlydžio pusvalandžio bėgyje iš inkilo išskrido per 40 šikšniukų mažylių, tačiau dalis dar liko inkile. Vos išskridę šikšnosparniai nuskrisdavo tolyn, tačiau po keliolikos minučių sugrįždavo 1 – 5 žvėreliai, priskrisdavo prie inkilo angos ir vėl nuskrisdavo. Kai kada šikšnosparnis įlysdavo į inkilą, o po kelių sekundžių išskrisdavo, tik neaišku – ar tas pats, ar kitas, iki tol inkile buvęs šikšnosparnis.
