Šikšniukas nykštukas (Pipistrellus pipistrellus Schreber, 1774) – mažiausias mūsų krašto šikšnosparnis. Kūno ilgis – 38 – 45 mm, atstumas tarp išskleistų sparnų tarpugalių – 200 – 234 mm, kūno masė – 4 – 7 g. Kailiukas šviesiai rudas (gelsvai rusvas). Apatinė kūno pusė gerokai šviesesnė, ištisai rusvai gelsva.
Stipriausias skleidžiamų ultragarsų dažnus – 42 – 47 kHz. Skraidyti pradeda 20 – 30 min. po saulės laidos, kartais dar saulei nenusileidus. Skrydis greitas, nepastovus, dažnai žmogaus aukštyje. Maitinasi netoli vandens, parkuose, miškų pakraščiuose. Kai vabzdžių mažai, medžioja iki pat aušros, o kai daug – po 1-2 val. sugrįžta į slėptuvę, o paryčiui vėl išskrenda.
Lietuvoje gana dažnas, tačiau sutinkamas tik šiltuoju metų laiku. Žvėrelio paplitimas, ekologija ir etologija šalyje dar mažai ištirta. Užsienio literatūroje nurodoma, kad šikšniukas nykštukas dažniausiai įsikuria pastatuose (neretai – naujuose) ir tik retsykiais slepiasi medžių uoksuose, plyšiuose, inkiluose.
Per naktį suėda 3000 – 5000 uodų ir kitų smulkių vabzdžių. Patinai toli nemigruoja, o lieka arčiau žiemojimo vietų, todėl Lietuvoje patinai negyvena.
