Vandeninis pel?ausis (Myotis daubentonii Kuhl, 1817) – tai nedidelis šikšnosparnis. K?no ilgis yra 45 – 55 mm, atstumas tarp išskleist? sparn? gal? – 240 – 250 mm., k?no mas? – 7 – 12 g. Viršutin? k?no dalis rudai pilka arba ruda, o apatin? – pilka. Snukutis rusvas, šviesus. Nuo dydžiu panaši? Branto ir ?suotojo pel?ausi? skiriasi rausvu snuku?iu. Jaunikliai turi juod? smakro d?m?, kuri v?liau daugeliui išnyksta. Vandeninis pel?ausis Myotis gentyje turi trumpiausias ausis. Užfiksuota ilgiausia vandeninio pel?ausio gyvenimo trukm? – 40 met?.

Skleidžiamas ultragarsas – 48 kHz (39,5 – 56,7). Maitintis skrenda gerokai po saul?s laidos ir maitinasi vis? nakt?. Medžioja prie pat vandens paviršiaus, 5 – 20 cm aukštyje. Gaudo vabzdžius, retsykiais nuo vandens paviršiaus gali pagriebti nedideles žuvis.

Tai prie vandens telkini? ?prastas šikšnosparnis , bet gali skraidyti ir toliau nuo vandens telkini?. Teritorija, kurioje gyvena, paprastai b?na ne didesn? kaip 6 km skersmens, bet gyvenantys prie kanal? ar upeli? gali skraidyti ir 10 km linijinio vandens maršrutu. Vasar? pavieniui ar nedidel?mis, 5 – 15 individ? kolonijomis gyvena medži? drev?se, kurios gali b?ti aukštai medži? lajose, uoksuose, labai retai – inkiluose, medini? pastat? plyšiuose, po tiltais, tarp rast?. Vengia saul?t?, saul?s kaitinam? viet?. Artimas migrantas – paprastai ? žiemavietes jam tenka skristi 100 km, o ilgiausias registruotas maršrutas ?ekijoje – 240 km. Žiemoja dr?gnuose teigiamos oro temperat?ros požemiuose ant sien?, palub?se, plyšeliuose. Dažnai vandenini? pel?ausi? b?na ?simaišiusi? tarp Branto pel?ausi?.

Google GmailEmailFacebook