Vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus, Schreber, 1774) – didelis, antras pagal dydį šikšnosparnis Lietuvoje. Kūno ilgis – 64 – 75 mm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 320 – 380 mm, kūno masė – 15 – 30 g. Jo viršutinė kūno dalis tamsiai ruda, plaukų viršūnėlės kartais gelsvos, apatinė kūno dalis gelsvai ruda. Jaunikliai pirmais gyvenimo metais būna beveik juodi. Kailiuko plaukai ilgi. Sparnai platūs. Ausys trikampės ir santykinai trumpos.
Skleidžiamas ultragarsas – 32 kHz (25,6 – 42,4 kHz). Skraidyti pradeda 20 – 25 min. po saulės laidos, o kartais net dar saulei nenusileidus. Didžioji dalis kolonijos išskrenda per 10 min. o visų išskridimas gali užtrukti 30 min. Maitinasi skraidydamas parkuose, soduose, miškų pakraščiuose, mėgsta vabzdžius gaudyti pakelėse prie žibintų. Skraido negreitai, ramiai. Medžioja dažniausiai iki 2 km nuo dienojimo vietų, bet, reikalui esant, skrenda dar porą kilometrų toliau.
Lietuvoje gana plačiai paplitęs, bet dažnesnis tik pietinėje ir vakarinėje dalyse, o šiaurinėje labai retas. Dienoja pastatuose, retsykiais medžių drevėse. Patelės mėgsta susiburti į dideles po 20 – 60, o kartais ir 100 individų veisimosi kolonijas pastatuose. Neretai kolonijos aptinkamos bažnyčių bokštuose. Tai artimas migrantas, bet yra duomenų, kad paženklinti žvėreliai į žiemavietes skrido 300 km. Įprastinėse šikšnosparnių žiemavietėse (požemiuose, rūsiuose) aptinkami retai ir tai tik pavieniai individai. Manoma, kad greičiausiai žiemoja namų ertmėse, ventiliacijos angose, kur oro temperatūra 2 – 4 laipsniai pagal Celcijų. Tai vienas iš nedaug šikšnosparnių, kurie gali žiemoti sausose ir šaltose žiemavietėse.
