Šikšnosparnio efektas

   1972 m. 139-ame „American Association for the Advancement of Science“ susitikime Edvardas Lorenzas ( Edward Norton Lorenz) perskaitė pranešimą „Does the flap of a butterfly’s wings in Brazil set off a tornado in Texas?“ (liet. Ar gali drugelio sparnų plazdenimas Brazilijoje sukelti tornadą Teksase?). Ši pranešimo pavadinimo frazė puikia nusako šiuo metu geriau Drugelio efektu žinomos chaoso teorijos idėją, kad drugelio sparnai gali sukurti nedidelius pokyčius atmosferoje, kurie gali pakeisti tornado kelią arba užlaikyti, pagreitinti ar netgi sutrukdyti jo atsiradimą tam tikroje vietovėje. Mosuojantys sparnai vaizduoja mažus pokyčius pradinėse sistemos sąlygose, kurie sukelia įvykių grandinę, vedančią prie didelio masto permainų. Sekant šiuo pavyzdžiu šikšnosparnio efektu galima laikyti teiginį, kad jei JAV Naujojo Džersio valstijos Somerseto apygardoje dėl vėjo jėgainės žus šikšnosparnis, Učitoje (JAV Teksaso valstija) esančiame žemės ūkio produktų turguje gali pakilti pomidorų kainos.  Koks gali būti ryšys tarp šikšnosparnio ir pomidorų kainos?

   Apie vėjo jėgainių pavojų paukščiams kalbama jau seniai, tačiau mažai kam žinoma, kad šikšnosparniams jos kelia daug didesnę grėsmę nei paukščiams. Kaip žinia, didžioji dalis šikšnosparnių orientavimuisi aplinkoje naudoja echolokacijos metodą ir jo dėka gali aptikti ir sugauti net uodo dydžio vabzdžius. Todėl jie turėtų išvengti ir besisukančių vėjo jėgainės sparnų.  Ir dažniausiai jiems tai pavyksta, tačiau yra kita bėda. Keletą metų vykdytų tyrimų metu buvo nustatyta, kad tik maždaug pusė prie vėjo jėgainių rastų negyvų šikšnosparnių turi jėgainės sparno padaryto sužeidimo požymius.  O ir jie galėjo atsirasti po to, kai šikšnosparniai jau buvo negyvi. Šių tyrimų dėka išaiškėjo, kad didžiausia vėjo jėgainių grėsmė šikšnosparniams tame, kad apie besisukančios vėjo jėgainės sparnų galus susidaro žemo slėgio laukas. Šikšnosparniui įskridus į šį lauką oro slėgis jo plaučiuose būna didesnis nei aplinkos ir dėl šio slėgių skirtumo dažnai trūksta mažytės plaučių kraujagyslės – galima sakyti, kad šio gyvūnėlio plaučiai sprogsta. Tokius staigaus aplinkos slėgio pasikeitimo, kitaip – barotraumos, sukelto vidinio kraujavimo požymius turėjo 90 proc. prie vėjo jėgainių surastų negyvų šikšnosparnių. Paukščiai tokios problemos neturi, nes jų plaučiai yra prisitaikę prie panašių poveikių ir todėl yra kitokie nei žinduolių.

   JAV mokslininkų skaičiavimu, dėl 420 Pensilvanijos valstijos teritorijoje veikiančių vėjo jėgainių per metus žuvo daugiau kaip 10 000 šikšnosparnių. Daugiausiai jų žuvo paskutiniais vasaros mėnesiais, kai pradėjo savarankiškai skraidyti jaunikliai. Tai sudaro maždaug 25 šikšnosparnius vienai vėjo jėgainei per metus. Vertinant vėjo jėgainių statymo tempus ir tendencijas, manoma, kad 2030 metais Pensilvanijos valstijoje jų bus įrengta iki 3500, o tai reiškia, kad jei nebus imtasi jokių priemonių, per metus vien šioje valstijoje dėl vėjo jėgainių žus apie 87 500 šikšnosparnių.

   Bijantiems šikšnosparnių galbūt tai ir gera naujiena, tačiau šikšnosparniai yra labai svarbi gamtos dalis. Šikšnosparniai kontroliuoja vabzdžių gausą – vienas vabzdžiaėdis šikšnosparnis per naktį gali sugauti nuo 500 iki 3000 įvairių vabzdžių. Tad jei dėl vienos vėjo jėgainės per metus žūva vidutiniškai 25 šikšnosparniai, tuomet dėl vienos vėjo jėgainės poveikio lieka nesunaikinta apie 17 milijonų vabzdžių, tarp kurių yra tiek žmones, tiek gyvūnus kankinančios muselės, ir maliariją platinantys uodai, ir medžių ar žemės ūkio kultūrų kenkėjai.

   Naikindami vabzdžius – žemės ūkio kultūrų kenkėjus – šikšnosparniai ūkininkams sutaupo daug pinigų. Deja, tyrimai ar bent teoriniai skaičiavimai kiek šikšnosparniai padeda sutaupyti Lietuvos ūkininkams nėra atlikti, todėl galima tik įsivaizduoti pasitelkiant realius JAV Pensilvanijos valstijoje vykdytų tyrimų ir skaičiavimų rezultatus. Žurnalo „Science“ duomenimis JAV Pensilvanijos valstijoje šikšnosparniai ūkininkams padeda sutaupyti vidutiniškai 74 JAV dolerius (apie 188 lt) už akrą (0,4 ha). Šios valstijos Aleghenos apygardoje šikšnosparniai ūkininkams sutaupo apie 642 986 JAV dolerius (apie 1 630 741 lt) per metus. Ir tai yra labai nedaug palyginus su kitomis apygardomis, kuriose dirbamų laukų plotai yra daug didesni. Pvz., Pensilvanijos valstijos Somerseto apygardoje šikšnosparnių dėka ūkininkai sutaupo apie 6,7 milijono JAV dolerių (apie 17 mln. lt) per metus, Vašingtono apygardoje – apie 5,5 milijono dolerių (apie 14 mln. lt), Vestmorlendo apygardoje – apie 6,1 milijono dolerių (apie 15,5 mln lt). O štai Lankasterio apygardoje ūkininkai šikšnosparniams lieka skolingi apie 22 milijonus JAV dolerių (apie 55,8 mln. lt) per metus. Visoje Pensilvanijoje tai sudaro apie 277,9 milijonus JAV dolerių ( apie 704,8 mln. lt) per metus.

   Mažėjant vabzdžiaėdžių šikšnosparnių gausai, daugėja vabzdžių, tarp kurių dalis yra žemės ūkio kultūrų kenkėjai. Tai reiškia, kad ūkininkai, norėdami apsaugoti savo derlių, bus priversti pirkti ir naudoti didesnius kiekius pesticidų, t.y. patiria didesnes išlaidas derliui užauginti. Tai ir yra „šikšnosparnio efektas“: dėl vėjo jėgainės poveikio žūva šikšnosparnis – lieka nesunaikinta dalis vabzdžių, žemės ūkio kultūrų kenkėjų – ūkininkai daugiau pinigų išleidžia pesticidų pirkimui – didėja daržovių užauginimo savikaina – žemės ūkio produktų turguje pabrangsta pomidorai.

   Reikia pripažinti, kad yra sukurti specialūs, ant vėjo jėgainių tvirtinami įtaisai, kurie veikia aukšto dažnio garso generavimo principu. Šis garsas yra girdimas tik šikšnosparnių ir atbaido juos nuo jėgainės menčių.  Taip pat nustatyta, kad šikšnosparnių mirčių skaičių galima sumažinti ir sulėtinus jėgainių sparnų sukimosi greitį. Tačiau naujų technologijų taikymas brangina pačios vėjo jėgainės pastatymo kainą arba reikalauja nemažų papildomų investicijų jei bandoma įrengti specialius įtaisus ant jau veikiančių, o mažinant vėjo jėgainės sparnų sukimosi greitį, sumažėtų ir pagaminamos energijos kiekis. Todėl ieškant kompromiso susidaro tarsi užburtas ratas – dėl vėjo jėgainių poveikio žūvant šikšnosparniams nuostolius patiria ūkininkai, o jei norima šikšnosparnius išgelbėti vėjo jėgainėse taikant naujausias technologijas ar mažinant menčių sukimosi greitį nuostolius patiria elektros energijos gamintojai.

Informacija ir žemėlapio iliustracija panaudota iš Post-gazette.com