Kviečiame į Šikšnosparnių naktį
Rugpjūčio 1 d. kviečiame į Šikšnosparnių naktį Dūkštų ąžuolyne, kur galėsite susipažinti su slėpiningu šikšnosparnių gyvenimo būdu. Iš savo slėptuvių išlįsdami tik po vidurnakčio, šikšnosparniai pelnė mistiškų sutvėrimų reputaciją, o jų gyvenimo būdas apipintas galybe bauginančių mitų. Ateikite ir įsitikinkite: šikšnosparniai – ne į plaukus besiveliantys kraugeriai, o mieli pūkuoti gyvūnėliai, kurių kaimynystė mums labai naudinga.

Susitikime Dūkštų ąžuolyne 21 val. ir kartu sulaukime sutemų – meto, kai, anot sklandančių legendų, šikšnosparniai išskrenda veltis į plaukus ir gerti kraujo. Šiuos ir daugiau mitų apie šikšnosparnius išsklaidyti padės Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška. Jei pasakojimai neįtikins, lakstydami palaidais plaukais galėsite įsitikinti, kad šikšnosparniai – pernelyg geri skrajūnai, jog nepastebėtų tokios kliūties savo kelyje.

Sužinosite, kad Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai ne tik patys nesikėsina paragauti Jūsų kraujo, tačiau per naktį sunaikina gausybę kraujasiurbių vabzdžių. Lietuvoje gyvenančių smulkių rūšių šikšnosparniai, tokie kaip šikšniukas mažylis ar Natuzijaus šikšniukas per naktį pastveria po 3-5 tūkstančius uodų. Įsivaizduokite, kiek kraujasiurbių vabzdžių kiekvieną naktį sunaikina patelių kolonija, kurion neretai susiburia net 100 gyvūnėlių. Stambesni šikšnosparniai – rudasis nakviša ar vėlyvasis šikšnys – pavasario naktį gali sutriaukšėti daugiau nei 20 vabzdžių kenkėjų – grambuolių.

Dūkštų ąžuolyne galima sutikti pusę iš visų Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių rūšių – net 7! Nepraleiskite progos pamatyti natuzijaus šikšniuką, šikšniuką nykštuką, europinį plačiaausį, mažąjį nakvišą, dvispalvį plikšnį, rudąjį ausylį ar net branto pelėausį. Visi šie šikšnosparniai po naktinės medžioklės mielai prisnūsta senų medžių drevėse, kurių apstu Dūkštų ąžuolyne. Netrūksta čia ir dirbtinių dienojimo vietų – eidami pažintiniu taku pamatysime dešimtis šikšnosparniams iškeltų inkilų ir sužinosime, kaip į vieną mažutį inkilą gali tilpti virš šimto šikšnosparnių patelių, o kodėl patinai net erdviausiame inkile gyvena po vieną.

Pasitelkę ultragarso jutiklius kviesime paklausyti šikšnosparnių „giesmių“ – skleidžiamo ultragarso signalo, kurio pagalba jie sumedžioja grobį. Pasprukti iš šikšnosparnio taikiklio pavyksta nebent tik itin išmaniems naktiniams drugiams: vieni jų, pajutę šikšnosparnio signalą, neria stačiai žemyn, taip apgaudami medžiotoją, kiti – užsiauginę specialius plaukelius, kurie sugeria šikšnosparnio skleidžiamą ultragarso signalą. Susipažinsite ir su kitais šikšnosparnių stebėjimo metodais, sužinosite, kaip iš kambario „išprašyti“ pasiklydusį šikšnosparnį, kaip elgtis, jei šikšnosparniai apsigyveno namo palėpėje.

Šikšnosparnių naktis rugpjūtį renginiais minima visoje Europoje, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šikšnosparniams kylančias grėsmes bei jų išsaugojimo svarbą.

Lietuvos gamtos fondo ir Neries regioninio parko informacija

Google GmailEmailFacebook