2013 m. rugpjūčio 9-osios vakarą prie Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos susirinko daugiau kaip 200 vilniečių ir Vilniaus miesto svečių, panorusių susipažinti su Lietuvoje gyvenančiais šikšnosparniais. Čia juos susipažinti su šiais unikaliais žinduoliais pakvietė Lietuvos gamtos fondas, kuris, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo programos projektą „Susipažinkite – šikšnosparniai“, kartu su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija surengė oficialų EUROBATS organizuojamos 17-osios tarptautinės Šikšnosparnių nakties (International Bat Night) renginį.

N. Žitkevičiaus nuotrauka

N. Žitkevičiaus nuotrauka

Renginio dalyvius su magiškais gyvūnais supažindino Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos narys, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška. Jis papasakojo, kad šikšnosparniai yra unikalūs gyvūnai, iš kitų tarpo išsiskiriantys daugumai žinduolių neįprastomis biologinėmis ypatybėmis. Renginio dalyviai sužinojo, kad šikšnosparniai nėra pelės ar paukščiai – tai vieninteliai savarankiškai skraidantys žinduoliai, kurie savo jauniklius maitina pienu. Skirtingai nei paukščių, šikšnosparnių sparnus sudaro ne plunksnos, o plona odos plėvelė, kuri jungia ne tik priekinę galūnę su užpakaline, bet ir uodegą bei labai pailgėjusių priekinių galūnių pirštus. Vaikščioti ar stovėti, jie nesugeba, nes kojos ir pėdos per silpnos atlikti šias funkcijas. Jos naudojamos kitiems tikslams – kai kurios rūšys su jų pagalba sugauna ir doroja didesnį grobį, o visos rūšys – kabojimui. Net žiemodami, kai užmiega keliems mėnesiams, kabo žemyn galva.

Pagal išvaizdą, mitybą ir orientavimosi aplinkoje būdą visi šikšnosparniai yra skirstomi į vaisiais mintančius vaisėdžius ir vabzdžiaėdžius. Vaisėdžiai šikšnosparniai būna iš tiesų įspūdingo dydžio – pvz., Indomalajinėje srityje gyvenančio kalongo (Pteropus vampyrus) išskleistų sparnų atstumas tarp galiukų siekia 1,7 metro. Vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai dažniausiai yra mažesni už vaisėdžius, o aplinkoje orientuojasi tiek regėjimu, tiek skleisdami ultragarsą. Tai dar viena unikali šikšnosparnių savybė – skleisdami ultragarsą ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą. Dauguma jų minta vabzdžiais, bet yra ir plėšrių, mintančių varliagyviais, ropliais ar net kitais smulkiais šikšnosparniais. Tarp vabzdžiais mintančių šikšnosparnių yra trys rūšys šikšnosparnių, apie kuriuos sklando legendos, paskleidusios nepagrįstą šikšnosparnių baimę žmonių tarpe. Tai vampyrai: paprastasis, baltasparnis ir apželtakojis vampyrai. Iš tiesų šių trijų rūšių šikšnosparniai minta krauju. Bet vilniečiams jų nereikia bijoti – jie ne tik kad neminta žmonių krauju, bet ir Lietuvoje negyvena. Dar viena unikali šikšnosparnių savybė yra vabzdžiaėdžių šikšnosparnių sugebėjimas nepalankiu gyvenimo laikotarpiu 5 – 35 kartus sumažinti savo kūno temperatūrą ir dėl to sulėtėjus medžiagų apykaitai nesimaitinti net 5 – 7 šaltus mėnesius. Tai taip vadinamas įmigis arba hibernacija.

Lietuvos gamtos fondo nuotrauka

Lietuvos gamtos fondo nuotrauka

Renginio metu nenuobodžiavo ir vaikai – kol suaugusieji klausėsi paskaitos, vaikai su šikšnosparniais susipažino kitokiais būdais: juos piešė, spalvino, gaminosi kaukes ar kitus suvenyrus. Iš vakaro metu sukurtų darbelių gavosi iš tiesų įspūdinga paroda.

Artėjant vidurnakčiui buvo pristatytos šikšnosparnių tyrimų priemonės. Didelio susidomėjimo sulaukė su renginio dalyvių pagalba buvo ištemptas specialus voratinklinis tinklas šikšnosparniams gaudyti. Toks plonas, vos įžiūrimas mezginys negalėjo palikti abejingų. O kad į šią gaudyklę pakliūtų ne žmonės, o šikšnosparniai, ji buvo pastatyta ant nuošalesnio tako. Laukimas neprailgo, nes skraidantys šikšnosparniai buvo stebimi naudojant ultragarso detektorių bei žiūrimas filmas apie šikšnosparnius.

N. Žitkevičiaus nuotrauka

N. Žitkevičiaus nuotrauka

Artimesnė pažintis su šikšnosparniais padėjo pažinti ir geriau suprasti šių paslaptingų gyvūnų gyvenimą – neliko abejingų, šikšnosparnių globėjų gretos padidėjo. Net ir gerokai po vidurnakčio R. Karpuška buvo apsuptas žmonių, kurie domėjosi kaip elgtis šikšnosparniui įskridus į kambarį, kaip juos išprašyti susiruošus remontuoti pastatą ar atvirkščiai – prisivilioti prie sodybų.

Vilnius turtingas miestas šikšnosparnių rūšimis, jų gyvenamosiomis vietomis. Daugumai renginio dalyvių buvo maloni naujiena, kad šikšnosparnių apsaugos specialistai visuomet maloniai sutinka konsultuoti besidominčius šikšnosparnių apsauga ne tik renginio metu, bet ir elektroniniu paštu ar skambinant telefonu. O šaltuoju metų laiku į vilniečių gyvenamąsias patalpas įskridus šikšnosparniui specialistas atvažiuos, sugaus ir išveš į šiems žinduoliams saugias žiemojimo vietas.

Google GmailEmailFacebook