Šikšnosparniai ant savo sparn? gali tur?ti randus – tokius pat, kaip žmon?ms lieka ?sipjovus piršt? ar užgijus žaizdai kitoje k?no vietoje. Ir tai nieko nuostabaus – šikšnosparni? sparno pl?vel? (oda) yra gyvas audinys ir turi visus komponentus žaizdoms užgydyti. O susižeisti gali ?vairiai – skrydžio metu nesugeb?j? išvengti aštri? išsikišim?, po pl?šr?n? antpuoli?, d?l ligos ir pan. Nedideli, iki 2,5 cm ilgio sparn? ?plyšimai šikšnosparniui skraidyti netrukdo, o didesni pasitaiko labai retai. Laikui b?gant ?plyšimas užgyja, ta?iau lieka randas. Ir tokie susižeidimai n?ra didel? retenyb?, tod?l kai kuri? šikšnosparni? sparnai turi ne vien? rand?. Kai kurie šikšnosparni? tyr?jai tai išnaudoja tyrimams: be k?no dali? matavim? jie dar fotografuoja sparnus ir pasižymi ant j? esan?ius randus bei j? išsid?stym? ir šis darbas specialist? tarpe vadinamas sparn? kartografavimu. Taip surenkama unikali informacija, nes kiekvieno šikšnosparnio rand? skai?ius ir j? išsid?stymas yra skirtingi ir unikal?s. Tod?l v?liau sugavus šikšnosparn? ir sulyginus jo sparno nuotrauk? su turimomis nuotraukomis galima skirti vienos r?šies individus. Šis tyrim? metodas naudojamas kaip alternatyva šikšnosparni? žiedavimui.

Ant šikšnosparnio Myotis lucifugus sparn? matosi randai, kurie lik? d?l baltosios nosies sindromo (WNS) suk?l?jo grybo Geomyces destructans pažeidim?.

Ant šikšnosparnio Myotis lucifugus sparn? matosi randai, kurie lik? d?l baltosios nosies sindromo (WNS) suk?l?jo grybo Geomyces destructans pažeidim?. Nuotrauka: ASSOCIATED PRESS

Google GmailEmailFacebook